Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo liepos 1-osios dienos šalyje pakeisti kriterijai, pagal kuriuos medžiai bei krūmai laikomi saugotinais. O tai reiškia, jog iš dalies keičiasi ir medžių kirtimo privačiose valdose tvarka. Ką turėtų žinoti savo valdose medžius ar krūmus genėti bei kirsti planuojantis gyventojas?
Saugojamų augalų sąrašas pasikeitė
Visų pirma žvelgiant į prieš daugiau kaip pusantro mėnesio įsigaliojusius pakeitimus būtina pabrėžti, jog šie nepakeitė to, kaip žmonės gali genėti ar tvarkyti augalus privačioje teritorijoje. Tačiau pakeitus saugotinų medžių bei krūmų sąrašą, gali būti, jog nuosavame kieme augantis medis dabar jau yra saugotinas ir todėl reikalauja daug kruopštesnės priežiūros.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Galina Misevičienė teigia, jog daugeliu atveju žmonėms jaudintis nėra pagrindo, nes pokyčiai palies tikrai ne visus Šilutės gyventojus: „Jei želdinys, tai yra medis ar krūmas, nepriskirtinas prie saugotinų, tai jį pagal įstatymus žmogus savo teritorijoje tvarko savo paties nuožiūra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų. Tokia tvarka buvo iki liepos 1 d. ir lieka galioti toliau“.
Vis tik pasikeitus želdinių priskyrimo saugotiniems tvarkai kiekvienas, planuojantis juos kirsti, genėti ar kitaip pertvarkyti turėtų sužinoti, ar tie pokyčiai jų nepalietė. Tai galima padaryti pasižiūrėjus internete prieinamą teisės aktą dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems (nutarimo numeris 521).
„Jeigu pats žmogus nežino, kokie jo teritorijoje auga augalai, jis visada gali skambinti į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekciją ir mes mielai paaiškinsime“, – sako G. Misevičienė.
Kas tiksliai pasikeitė?
Kurortinėse valstybės ar savivaldybių žemėse prie saugotinų priskiriami didesni nei 12 cm skersmens medžiai ir krūmai, kurortuose esančiose privačiose valdose prie saugomų priskiriami didesni nei 20 cm skersmens želdiniai.
Pakrantės apsaugos juostoje esantys ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos priskiriami prie saugotinų, kuriems ir toliau laikomas 12 cm apribojimas. Daugiabučių, gyvenamųjų pastatų, bendrabučių pastatų teritorijoje, esančioje valstybinėje ir savivaldybių žemėje, saugotinais laikomi visi želdiniai, didesni nei 12 cm skersmens, jei jie mieste, ir didesni nei 20 cm skersmens, jei jie ne mieste.
Labiausiai gyventojams pasijausiantis sugriežtinimas – privačiose gyvenamųjų pastatų žemėse miesto teritorijoje saugomais laikomi didesnio kaip 20 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai ir pušys. Ne miesto žemėse ši riba – 30 cm.
Tai reiškia, jog savavališkai kirsti negalima senų, daugybę metų augančių želdinių. Leidžiama kirsti nudžiūvusius, išverstus, apdegusius medžius bei krūmus, tik tam reikia gauti savivaldybės išduodamą leidimą, įrodantį, kad želdinys neatitinka saugotinų reikalavimų.
Šilutė – niekuo neišskirtinė
Jei gyventojas nori kirsti prie saugotinų priskiriamą želdinį, arba įrodyti, jog jo teritorijoje augantis medis ar krūmas neturėtų būti saugojamų sąraše, tam reikia pateikti prašymą savivaldai. Tuomet sudaroma speciali komisija, kuri posėdžio metu nagrinėja kiekvieną prašymą ir vertina, ar jis pagrįstas.
„Kiekvienu atveju vykstama žiūrėti į želdinį ir jau vietoje vertinama daug kriterijų – ar jis trukdo eismui, ar yra papuvęs ir t.t. – kurie leidžia nustatyti, ar galima genėti, perkelti, kirsti ar daryti ką nors panašaus. Jei komisija nusprendžia, kad medis ar krūmas neatitinka kriterijų ir nepriskiriamas prie saugotinų, tuomet gyventojas gali tvarkytis savo nuožiūra“, – aiškina Šilutės aplinkos agentūros inspekcijos viršininkė.
Anot jos, pačios Šilutės šis pasikeitimas nepaveiks nei daugiau, nei mažiau negu likusios Lietuvos. „Šilutė yra toks pat kraštas, kaip ir visa likusi Lietuva. Iš esmės šis naujas nutarimas pakeitė tik tai, kaip suprantama, koks medis saugotinas, o koks ne. Jei nusprendžiama, kad želdinys negali būti kertamas ir turi likti išsaugotas, vadinasi, iš aplinkosauginės pusės tai yra reikalinga ir būtina“, – aiškina G. Misevičienė.
Administraciniame nusižengimų kodekse už neteisėtą želdinių sunaikinimą fiziniams asmenims taikoma administracinė nuobauda nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų. Taip pat reikia atlyginti ir žalą gamtai, kuri skaičiuojama pagal nupjauto medžio kelmo centimetrą, kainuojantį nuo 3 iki 13 eurų atsižvelgiant į medžių grupę ir vietovę, kur jis augo.
Atnaujinta tvarka nepatenkintus gyventojus G. Misevičienė ragina atsižvelgti į faktą, jog reikalavimas galioja be išimties visai šaliai: „Valstybė nesako žmogui, ką jis turi daryti, bet tuo pačiu norima išsaugoti svarbius želdinius. Jei pažiūrėsime į visus pakeitimus, iš penkiolikos punktų tik keli skirti privačiai žemei – kertant saugotinus želdinius aplinkosaugininkų sutikimą turi gauti ir, pavyzdžiui, pats miestas, norintis pašalinti medį iš gatvės. Visiems galioja ta pati tvarka“.
Rašyti atsakymą