Pakilus vandeniui Rusnėje – laivas apgadino „Beždžionių“ tiltą

Po Joninių ankstų rytą šioks toks sujudimas buvo Rusnės miestelyje.

O jį sukėlė netikėta situacija – plaukdamas žvejybinis laivas, pritaikytas šiuo metu plukdyti žmones, kliudė rusniškių vadinamąjį „Beždžionių“ tiltą ir jį nemenkai apniokojo. „Beždžionių“ tiltas – tai kabantis pėsčiųjų tiltas, skirtas Pakalnės upę iš vieno kranto į kitą pereiti pėstiesiems. Deja, po nemalonaus įvykio juo buvo skubiai uždrausta vaikščioti, nes tiltas tapo nesaugus.
Dalindamiesi informacija, kai kurie rusniškiai bandė užduoti klausimą – kas dėl to kaltas? O šis klausimas tikrai vertas svarstymų.

Anot Rusnės seniūnės Dalios Drobnienės, nelaimė, kad tiltą apniokojo praplaukiantis laivas atsitiko netikėtai. Visa laimė, kad niekas nenukentėjo, tuo metu laive plaukę žmonės liko sveiki. Laivavedys nesišalino nuo atsakomybės, jis pat ėmėsi iniciatyvos ir, suradęs darbininkus, jau po kelių dienų sutvarkė tiltą ir padengė visus nuostolius.

Kaip sakė D. Drobnienė, tai nebuvo kažkoks chuliganiškas praplaukimas, o tiesiog netikėtas pokštas tą rytą pačiam laivavedžiui, kuris ne kartą plaukė pro šią vietą. Pasirodo, kad per naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją upės vanduo pakilo apie pusmetrį ir taip susiaurino laivams praplaukimo erdvę po tiltu.

Seniūnė D. Drobnienė sakė, kad šiuo metu visose salą skalaujančiose upėse yra labai pakilęs vanduo – net apie 1,10 m virš normos. Tai – savotiška anomalija, kuri, anot pašnekovės, prilygsta pavasariniam upių vaizdui. Tiek daug pakilusio vandens birželio pabaigoje nėra buvę nė vienais metais.

Tęsiant temą apie Rusnės salos vandenis, nemažai dėmesio susilaukia ir pačioje saloje esantis paplūdimys, kuris vietinių vadinamas vieta „ant kampo“, kur susikerta Atmatos ir Pakalnės upių vagos. Jei kas šiame paplūdimyje lankėsi pernai, tai tikrai atmena, jog įrengtas paplūdimys džiugino švariu, minkštu smėliuku, o upės seklioji dalis, kur smagiai maudosi vaikai, buvo taip pat smėlėta.

Šiemet vaizdas visai kitoks – paplūdimio smėliukas pilnas šakų, apžėlęs žolėmis, kietas, o ir įbridus į vandenį pėdas masažuoja akmenukai bei kriauklės. Tai, anot seniūnės, jau upės darbas. Kasmet, tirpstant sniegui, plaukiant ledams, tekant srovingai upei vanduo savaip „nutapo“ ir upės krantinę. Šiemet yra taip. Tiesa, pernai šią vietą labai pagerino ir dar prieš maudymosi sezono pradžią padirbėjusi žemsiurbė, kuri padailino vagą, jos dugną. Tuo pačiu jis pernai buvo užpiltas švelniu smėliu, kuris džiugino besimaudančiuosius.