Dažnai radus dar jauną, tik apsiplunksnavusį paukštelį, bandome jam padėti, bet ar mūsų pagalba jam reikalinga? Manome, jog darome gerą darbą, tačiau gamtos pasaulis surėdytas kitaip ir žmogaus įsikišimas dažnai tampa paukščio mirties priežastimi.
Pavasarį iš žiemojimo vietų grįžta galybė sparnuočių, kuriems atbundantis pavasaris — poravimosi ir veisimosi metas. Daug jų renkasi miškingas vietoves, o kai kurie glaudžiasi arčiau žmogaus, miestų parkuose. Buvusi šilta žiema pastebimai paankstino paukščių perėjimo pradžią. Pavasarėjant sulauksime ir lizdus palikusių jauniklių, kurie dar tik mokysis skraidyti ir ieškoti saugių vietų. Lietuvos zoologijos sodo specialistai pataria kaip reikėtų elgtis radus sparnuotį gamtoje.
Pastebėjus nevikriai skraidantį, bet jau plunksnuotą paukščiuką, kuris nėra sužalotas, palikite jį ten, kur radote. Imti ir įkelti į medį ar krūmą derėtų tik jei jam gresia pavojus: matyti plėšrūs gyvūnai, atakuoja varniniai paukščiai, jis yra ant šaligatvio, važiuojamoje kelio dalyje. Tėvai tikrai bus netoliese ir, kai pasišalinsite, jaunikliu pasirūpins.
Jei jauniklis dar mažai plunksnuotas, kūną dengia pūkai, silpnai laikosi ant kojų, jį derėtų mėginti grąžinti į lizdą. Nepatartina to daryti su pelėdų ar varnų jaunikliais – netoli esantys tėvai gali pulti žmogų, besikėsinantį paimti jų jauniklį. Varnos ypač atkakliai gina savo jauniklius ir gali atakuoti žmogų, tai normalus paukščių elgesys. Jei randate lizdą su iškritusiais, dar neplunksnuotais jaunikliais, patartina rasti dėžutę, surinkti lizdo likučius ir paukščiukus ir įkeltį į saugią vietą medyje šalia radimo vietos. Pasišalinus žmogui, alkani jaunikliai prisikvies tėvus, niekas geriau nepasirūpins paukščiukais nei jų tėvai. Jie dar ilgai mokys jauniklius, kaip rasti maisto, saugotis pavojų.
Ankstyvos pavasario permainos vyksta ir Lietuvos zoologijos sode. Didieji apuokai ūbauti ir duobutes lizdavietėms kasti pradėjo dar sausio pradžioje, ankstyvi buvo ir pirmieji kiaušiniai — vasario 19 d. Dažniausiai šie paukščiai kiaušinius deda kovo pradžioje. Nuo jų neatsilieka naminės pelėdos, jos džiugina kaip niekad gausia pelėdžiukų vada – išskilo net 5! Pelėdos kiaušinius savo uokse sudėjo dar sausio pradžioje, šiuo metu mažyliai jau 2 mėnesių. Pelėdžiukai neįprastai anksti paliko lizdą ir leidžia laiką zoologijos sodo prieigose.
Visada radus jauną paukščiuką pagalvokite, kokie Jūsų veiksmai tikrai jam padėtų. Paukščių jauniklių išsiritimas — natūralaus gyvenimo ciklo pradžia, kuri ne visada būna lengva. Bet viską turėtų spręsti natūralūs gamtos dėsniai, o ne žmogaus ranka. Palikti, nereikia padėti — štai kur reikia dėti kablelį. Geriausia, ką galite padaryti norėdami padėti paukščiukams — palikti juos ten, kur radote ir leisti tėvams jais pasirūpinti.
