Bendras Nemuno deltos plotas – 930 kv. km, didžiausia jos dalis išsidėsčiusi Kaliningrado srityje. Kylantis vanduo apsemia kelius, sodybas, sunkina susisiekimą ir lemia įvairius nuostolius. 2023–2024 m. šaltuoju sezonu Klaipėdos ir Šilutės savivaldybėse upės tvino ne kartą. Kelis kartus skelbta ekstremalioji situacija, ne išimtis ir naujausias vandens lygio pakilimas, kai sausio 25 d. Šilutės savivaldybės dalyje paskelbta ekstremalioji padėtis.
Mokslininkai numato, kad keičiantis pasauliniam klimatui potvynių daugės žiemą. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) teigia, kad, dėl klimato kaitos stiprėjant liūtims, didės ir potvynių mastas. Lietuvoje ruošiantis tokioms grėsmėms ir įgyvendinant ES Potvynių direktyvą, 2014 m. sudaryti ir vis atnaujinami Potvynių grėsmės ir rizikos skaitmeniniai žemėlapiai.
Apskritai Lietuvoje, vandens matavimo stočių duomenimis, dėl šaltuoju metų laiku rečiau susiformuojančios sniego dangos fiksuojamas maksimalių pavasario potvynių debitų mažėjimas, tačiau daugėja poplūdžių žiemą. Iki 2027 m. gali daugėti lietaus sukeltų ekstremalių potvynių.
Vertindami potvynių mastą geografai pasitelkia antžeminius ir palydovinius duomenis. Vandens apsemtiems paviršiams stebėti sukurta įvairių metodų.
Pavyzdžiui, lyginant Europos kosmoso agentūros palydovo „Sentinel-1“ mikrobangų vaizdus iš Kartenos apylinkių gruodžio mėnesį, kai vandens lygis buvo pakilęs, galima pamatyti, kad aplink Miniją ryškėja juodos spalvos teritorijos, kurios rodo itin žemas atspindžio reikšmes, t. y. vandens paviršių. Taip galima nustatyti, kokį plotą užima pakilęs vanduo, kokioms infrastruktūroms keliamas pavojus, kada jis pradeda slūgti.
Per paskutinį vandens lygio pakilimą Šilutės savivaldybėje iki sausio 26 d. buvo apsemta beveik 13 000 ha ploto. Europos kosmoso agentūros palydovų vaizdai leidžia stebėti, kaip keitėsi apsemtų teritorijų plotas Nemuno deltoje ir Šilutės apylinkėse nuo 2023 m. spalio iki 2024 m. sausio pabaigos.
Geografai, naudodamiesi „Sentinel-1“ duomenimis, gali įvertinti ekstremalių poplūdžių mastą, geriau planuoti rizikos teritorijose esančias gyvenvietes ir veiklas. Pavyzdžiui, naudojantis mikrobangų duomenimis, sparčiai įvertintas dėl Chersono užtvankos griūties kilusio potvynio mastas, taip pat pražūtingų ciklonų, tokių kaip 2019 m. Afrikos pietus užklupusio Idai, sukeltų potvynių žala. Tokie duomenys svarbūs tiek Lietuvoje, tiek kituose regionuose vykstantiems didesnio masto ekstremaliems reiškiniams vertinti.
Pagal VU inf.