Pamario buriuotojai priešinasi jachtų apmokestinimui

Kintų buriavimo klubo nariai turi 40 jachtų, kurių nelaiko prabangos daiktais, nes jachtos yra senos, sutvarkytos pačių buriuotojų rankomis. / Simonos Pužaitės nuotr.Pirmojo svarstymo metu po pateikimo Seimas pritarė siūlymui įvesti vadinamąjį prabangos mokestį galingesniems automobiliams, motociklams, burinėms jachtoms, lėktuvams.

Tai numatančiam Mokesčio už transporto priemones įstatymo projektui po pateikimo antradienį pritarė 72 Seimo nariai, prieš buvo 16, susilaikė 34 parlamentarai.

Burinėms jachtoms siūloma taikyti 30 Lt mokestį per mėnesį už jachtos gabaritinio ilgio metrą,  jei jos ilgis viršija 10 gabaritinių ilgio metrų ir jei ji nėra skirta ūkinės komercinės veiklos pajamoms uždirbti.

Kintų buriavimo klubo „Marių burės“ prezidentas Andrius Varnas ir klubo nariai kreipėsi į Seimo narį Audrių Endziną, prašydami išgirsti ir praktikų buriuotojų nuomonę ir nepritarti tokio mokesčio įvedimui.

Buriuotojai rašo:

„Žiniasklaidoje teko perskaityti Seimo ir Vyriausybės ketinimus apmokestinti burines jachtas turto (prabangos) mokesčiu.

Kelia nuostabą, kad projekto autoriai neįsigilino į sąvoką „jachta“. Pasaulinėje praktikoje jachta – tai poilsinis, pramoginis laivas, gali būti motorinis, burinis, netgi irklinis. Deja, pateiktame įstatymo projekte numatyta apmokestinti tik burines jachtas.

Dar labiau nesuprantamas buriuotojams apmokestinimo kriterijus – pagal jachtos ilgį. Bus apmokestinamos burinės jachtos, ilgesnės nei 10 metrų.

Pagal šį kriterijų daugiausia „prabangiausių“ jachtų pasaulyje turi vargani Pietryčių Azijos, Lotynų Amerikos šalių gyventojai – jų išskobtos burinės pirogos yra 12-15 metrų ilgio…

Suprantama, šio įstatymo projekto teikėjai nelabai žino, kiek, kokio ilgio, kokio amžiaus ir kokios vertės šiuo metu yra Lietuvos burinių jachtų laivynas.

Pagal LBS (Lietuvos buriavimo sąjunga) 2010 metų techninės komisijos ataskaitą, iš viso techninę apžiūrą praėjo 221 jachta.

Dauguma jų – iki 30-ties pėdų (9,1 m ilgio). Ilgesnių nei 10-ties metrų tėra tik apie 30 jachtų. O absoliuti dauguma šių jachtų – 20, 30 ir daugiau metų amžiaus, pirktos atitarnavusių jachtų rinkose Skandinavijos šalyse už kelis ar keletą dešimčių tūkstančių litų.

Ryškus „prabangių jachtų“ pavyzdys yra Kintų buriavimo klubo „Marių burės“ narių jachtos. Iš klubo narių turimų 40 burinių jachtų penkios yra ilgesnės nei 10 metrų.  Naujausia – paties klubo prezidento Andriaus Varno pasigaminta 1995 metais jachta yra metalinė 10 m ilgio „Ragainė II“. Seniausia – Skandinavijoje pirkta 11,05 m ilgio „Rival 22“ klasės jachta „Artezija“, pagaminta 1978 metais.

Galbūt įstatymo projekto autoriai norėjo apmokestinti antikvarinio amžiaus jachtas? Tuomet beveik visas Lietuvos burinis laivynas tiktų šiam įstatymui…

Teikiamos redakcijos įstatymo priėmimas LR Seime suduotų nepataisomą smūgį šalies buriuotojams, jų šeimoms. Jau ir taip negausus burinis laivynas būtų priverstas mažėti, jachtos būtų perregistruojamos kitose šalyse, išplukdomos į šiltus kraštus arba tiesiog parduodamos.

Klubo narių, buriuotojų bendruomenės vardu prašau Jūsų įsiklausyti į mūsų nuomonę“, – rašo Kintų buriavimo klubo „Marių burės“ prezidentas A.Varnas.

A.Endzinas buvo prieš

Dar iki balsavimo už naujojo įstatymo projektą Kintų buriuotojai gavo A.Endzino atsakymą.

„Aktyviai pasisakiau prieš šį mokestį frakcijoje ir viešoje erdvėje. Tai davė rezultatą – nė vienas frakcijos narys nepalaikė įstatymo pataisos.

Tačiau to nepakanka. Kaip žinia, socdemų ir konservatorių balsais po pateikimo projektui pritarta. Siūlyčiau savo energiją nukreipti šių politinių jėgų teisingam orentavimui, o priemonių, esu įsitikinęs, turite“, – buriuotojams pataria A.Endzinas.