Pamaryje jau klega tūkstančiai sparnuočių, tik 2016-ųjų metų paukščio- čiurlio – dar nėra

kersulis copyPopuliariausias Lietuvoje paukštis šį pavasarį tapo Ventėje žirgliojantis gandras Pranius. Žmonės, aplankę Ventės ragą, Facebook platybėse dalijasi jo nuotraukomis ir smagiai komentuoja Praniaus draugišką charakterį ir jo pomėgį fotografuotis su turistais.

Paskutinius žiemos ledus neva išvaikantys gandrai šiemet nepasivėlino, atvirkščiai – pamariškiai juos stebi gerokai anksčiau nei nuo „privalomos“ jų grįžimo dienos – kovo 25-osios. Internautų komentaruose skaitome, kad jie šiuos pavasario pranašus matė jau kovo 18 dieną.

 

Kaip ir kiekvieną pavasarį, šimtatūkstantiniai žąsų būriai jau nutūpė pamario pievas, prieš ilgą kelionę į šiaurę vos dienai – kitai mūsų krašte stabteli tuntai smulkesnių paukščių, pirmuosius sparnuočius ką tik iškeltose gaudyklėse jau žieduoja Ventės rago ornitologijos stoties darbuotojai. Tad balandžio 1-ąją – Pasaulinę paukščių dieną – visuose aplinkiniuose laukuose ir miesto parkuose jau galėjome gėrėtis sparnuočių klegesiu.
Pavasaris įsibėgėja.

Tik 2016 metų paukščiu išrinkto čiurlio mūsų miestuose dar nematyti – jis gimtinėn sugrįš tik po mėnesio.

Gandrai parskrido anksčiau Gandro dienosvytautas jusys

Ventės ornitologijos stotyje – darbymetis, nuo kovo 29-osios čia viena po kitos iškeltos stacionarios paukščių gaudyklės. Tik didžioji gaudyklė savo vieton stojo bene paskutinioji – savaitgalį, mat ornitologai baiminosi, kad jos nenupūstų savaitės viduryje siautę stiproki vėjai.

Stoties vedėjas Vytautas Jusys pasakoja, kad jo sodybos kieme esančiame gandralizdyje jo šeimininkas įsikūrė kovo 26-ąją. Būtent šeimininkas, nes to gandralizdžio „gaspadinė“ pasirodė diena vėliau. Tai, anot V.Jusio,  jokia naujiena, – daugelio paukščių šeimų „vyrai“ namo grįžta anksčiau ir čia laukia „žmonų“, o jos kartais pasirodo net ir savaitę vėliau.

Lizde stovinčios gandrų porelės paskutinėmis kovo dienomis stebėtos ir kitose rajono vietose, o vienas „Šilutės naujienų“ skaitytojas tikino pirmąjį gandrą matęs dar savaitę iki vadinamosios Gandro dienos.

Praniui – įtemptos Velykų dienos

pauksiai iskelta zigzagine nr 2 gaudykleNuo Gandro dienos Ventėje išdidžiai vaikštinėja ir dar vienas raudonsnapis – šio krašto žmonių numylėtinis.

Praniaus vardu pavadintas gandras, kuriam šiemet gegužę sukaks tik metukai, visą praėjusį rudenį buvo visateisis Kintų miestelio gyventojas. Čia atvežtas iš Šiaulių jis nuolat sukiodavosi apie autobusų stotelę ir seniūniją.

Pernai prieš Kalėdas atšalus orams šį „kintiškį“ globoti išsivežė šilutiškis verslininkas Stanislovas Liepis, o šiemet Gandro dieną jį vėl atvežė atgal. Tiesa, šįkart ne į Kintų centrą, o į Ventę.

Ir čia gandras netruko tapti tikra įžymybe. Ypač įtemptos Praniui buvo Velykų švenčių dienos, kuomet į Ventę plūdo, V.Jusio žodžiais tariant, tūkstančiai turistų. Dažnas jų norėjo nuotrauką su gandru pasidaryti, ir Pranius nė vienam šio malonumo neatsakė…

11 metų šiose apylinkėse (pakaitomis Ventėje ir Nidoje) gyveno kita įžymybė – Ventėje Grantu, o Nidoje Juozu vadintas gandras. Tačiau pernai, nuskridęs į antrąją Kuršių marių pusę, Grantas – Juozas, spėjama, apsinuodijo kurio nors paukščių mylėtojo pasiūlytu maistu ir, visų vietinių skausmui, iškeliavo į dausas.

Paukščiams baisus ne šaltis, o maisto stygius

Į šiauriau mūsų esančius kraštus pro Pamarį dabar traukia būriai smulkesnių sparnuočių. Zylės, karetaitės, pauksciai juodasis ciurlys jusio fotoliepsnelės, kikiliai, strazdai – visi jie, pasak V.Jusio, pamaryje stabteli tik vienai – kitai dienai.

Namo grįžta ir didžiosios zylės, kurių trys jau įkliuvo į Ventės ornitologų tinklus. Dvi iš jų turėjo Belgijos, viena – Vokietijos žiedelius, greičiausiai, uždėtus žiemą.

Dar balandį ornitologams įkliuvo ir pirmasis baltabruvis nykštukas – itin retas Lietuvoje paukštis. Tiesa, pasak V.Jusio, dabar kasmet šių nykštukų jau sužieduojama po keliolika, bet prieš dešimtmetį jie mūsų kraštuose iš viso buvo retenybė.

Trumpam Nemuno deltos pievose nutūpė ir apie 150 tūkstančių žąsų. Kaip jas ornitologai suskaičiuoja? V.Jusys sako, jog skaičiuojama iš karto… dešimtimis tūkstančių, o įgudusi akis tai jau gali padaryti. Šių pilkųjų dar laukia 3-4 tūkstančių kilometrų kelionė iki gimtųjų vietų prie Arkties vandenyno, Rusijos tundros platybėse.

Visus nerimaujančius, kad ir gandrai, ir smulkieji sparnuočiai gali sušalti, jei vėl užklups koks paskutinysis žiemos pasispardymas, V.Jusys ramina, kad paukščiai šaltuko nebijo. Jiems kur kas pavojingesnis maisto stygius. Jis priminė prieš kelerius metus buvusį pavasarį, kuomet sniego sulaukėme balandį, kai namie lizdus tvarkė jau visos gandrų poros. Bet jie nesutriko – tūkstančiai gandrų suskrido į šiukšlynus ir juose sėkmingai išsimaitino.

Visiems, kasmet stebintiems pirmųjų sparnuočių pasirodymo laiką ir pagal tai spėliojantiems, koks bus pavasaris, patyręs ornitologas vėl primena, kad paukščiai orų nepranašauja, tad pagal juos spėlioti šilumą ar šaltį – bergždžias darbas.

Čiurliui grėsmę iškėlė žmogus

Lietuvos ornitologų draugija kasmet renka Metų paukštį, o šiemet juo išrinktas čiurlys. Tai gerai miestiečiams žinomas paukštelis, dideli jų būriai nuolat suka ratus virš miestų daugiabučių. Beje, čiurlius žmonės  dažnai painioja su kregždėmis.

Čiurlys yra vienas greičiausių paukščių, išvystantis net iki 110 kilometrų per valandą greitį. Rugpjūtį jis išskrenda į Afriką, o gimtinėn grįžta gegužės pirmoje pusėje. Tad dabar čiurlių pas mus dar nėra.

Vienintelis natūralus čiurlio priešas – sakalas, bet pastaruoju metu čiurliams netikėtai iškilo nauja grėsmė – jie neberanda vietų lizdams sukti.

V.Jusys pasakoja, kad kol kas šių paukštelių mažėjimo Lietuvoje dar nepastebėta, bet žmonės pastaraisiais metais jų perimvietėms sudarė didelę grėsmę. Miestuose sparčiai vykdant daugiabučių namų renovaciją užkamšomos visos senosios angos, kuriose buvo įpratę sukti lizdus čiurliai. Tad kuo daugiau namų bus renovuota, tuo mažiau čiurlių beturės kur sukti lizdus.

Norint atkreipti dėmesį į šią grėsmę, 2016-ųjų paukščiu ir paskelbtas čiurlys.

Prisidėti prie apsaugos galime visi

pauksciai zyle brusellsAplinkos ministerija išplatino pranešimą, primenantį, jog ketvirtasis metų mėnuo prasideda Pasauline paukščių diena: „Balandžio 1-ąją minima Pasaulinė paukščių diena – dar viena proga atkreipti dėmesį į būtinybę rūpintis sparnuočiais ir saugoti nykstančias jų rūšis. Balandžio 1 diena tam buvo pasirinkta todėl, kad tądien prieš 110 metų, 1906-aisiais, buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija.

Simboliška ir tai, kad balandžio 1-ąją prasidėjęs IV metų mėnuo, kaip ir kiti pavasario mėnesiai, pavadintas paukščio vardu.

Pasaulyje žinoma daugiau kaip 10 tūkst. paukščių rūšių. Tai, kad kasmet aprašoma bent 10 mokslui naujų paukščių rūšių, rodo, kad žmogus pažįsta toli gražu ne visus sparnuočius. Gamtininkams kelia nerimą, kad per pastarąjį šimtmetį negrįžtamai prarasta daugybė rūšių, kurios buvo visai  įprastos ar net labai gausios.

Lietuvoje šiuo metu gyvena, peri ar tik sutinkami 386 paukščių rūšys. Pirmosios jų apsaugai skirtos akcijos, organizuotas jų stebėjimas, visuotinis inkilų kėlimas šalyje prasidėjo nuo 1921 metų prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Ši iniciatyva gyva ir dabar. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti rūpinantis paukščiais: iškelti naują ar išvalyti seną inkilą, sutvarkyti gandro lizdą, pasodinti laukuose želdinių, galinčių sparnuočiams suteikti prieglobstį, ant langų priklijuoti jų siluetų, kurie mažina paukščių žūties grėsmę“.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.