Pamaryje turistai pasigenda gerų dviračių takų, žavisi unikalia gamta ir paveldu

dviraciu takas silutejePrasidedantis turistinis sezonas vėl privers sukrusti turizmo paslaugas teikiančius verslininkus, Turizmo informacijos centro ir Nemuno deltos regioninio parko darbuotojus. Juo labiau kad savitas Pamario krašto grožis kasmet privilioja vis daugiau turistų ir iš kitų Lietuvos kampelių, ir iš užsienio.

Sklaidydami Šilutės turizmo informacijos centro atsiliepimų knygą, randame įvairių po mūsų kraštą jau važinėjusių užsieniečių nuomonių – aiškėja, kad tobulėti dar reikia.

Atkeliauja iš viso pasaulio

Šilutės muziejaus darbuotojas Edvardas Judžentis, pernai vadovavęs Šilutės turizmo informacijos centrui, sako, kad turistai į Pamarį atvažiuoja iš viso pasaulio. Iš viso pernai Šilutės TIC informacijos klausė 2547 mūsų krašto svečiai, 1071 iš jų buvo užsienietis.

Žinoma, „liūto dalis“ yra vokiečiai, kurių daugelis čia ieško savo šeimų pėdsakų. Vien pernai iš tų, kurie informacijos ieškojo TIC, Vokietijos piliečiai sudarė apie 80 proc.

Daug atvažiuoja gretimų šalių – Rusijos, Latvijos – gyventojų, nemažai suomių, švedų, danų. Prancūzijos gyventojų dar sulaukiame nedaug, bet jų kasmet daugėja. Atvažiuoja ir belgų, italų, olandų, šveicarų. Pernai būta net Pietų Afrikos Respublikos, JAV ir Australijos piliečių.

Ir šiemet atšilus orams jau sulaukta svečių: lietuvių, turistų iš Čekijos, Švedijos, Vokietijos.

„Turistų srautai didėja, bet kasmet mažėja jų poreikis užeiti informacijos į TIC, nes visą informaciją žmonės susirenka internetu“, – pastebi E.Judžentis.

Vokiečiai pasigenda dviračių takų ir nuorodų

„Dviračiu vykau nuo Kauno per Jurbarką, Pagėgius, norėjau pasiekti Šilutę ir Rusnę. Planavau važiuoti pagal Nemuną, tačiau tai buvo įmanoma tik nuo Raudonės iki Jurbarko. Visi kiti dviračių takai yra labai blogos būklės, trūksta nuorodų, o ir esamos – abejotinos, nėra informacijos apie vietoves ir paminklus anglų kalba.

Kai kurie dviračių takai pradžioje yra visai geros būklės, po to staiga baigiasi… Susidariau nuomonę, kad dviračių kelius planavo žmonės, kurie neturi jokio supratimo apie  dviračių turizmą.

Lietuvoje nėra jokios galimybės keliauti Nemuno pakrante.

Galbūt Jūs norėtumėte kooperuotis bendram projektui su Nyderlandų dviračių klubu? Jis galėtų padėti Lietuvai išvystyti gerą dviračių turizmą.

Dėl Rusnės: ten apie 10 km ilgio dviračių kelias baigiasi… pievoje. Visos nuorodos į gamtinius ir istorinius paminklus, lankytinus objektus yra blogos būklės ir „ne lietuviams nėra reikalo skaityti“.

Rusnė turi didelį potencialą turizmui, tad siūlyčiau parengti ir išleisti žemėlapį su nuorodomis į apžiūros vertus gamtos, istorijos, technikos paminklus ir informacinę medžiagą pakabinti prie šių objektų.

Vakar patekau į smėlėtą žvyrkelį važiuodama iš Pagėgių į Rusnę – neradau jokio „Nemuno dviračių kelio…“, – pernai rudenį atsiliepimų knygoje nemalonius įspūdžius Pamaryje aprašė turistė iš Vokietijos Doris Claudia.

„Mūsų šeima ieško protėvių pėdsakų Jūsų krašte, keliaujame dviračiais. Gaila, tačiau šiuo metu nebevyksta traukinys į Klaipėdą, manome, kad tai nėra gerai. Taip pat labai trūksta informacijos prie įdomių objektų, norėtume, kad būtų nors anglų kalba“, – tai Stefanie ir Ronja Engelbecht, Christine Genscheit atsiliepimas.Aukstumalos pazintiniame take

Tiesa, Savivaldybės Plėtros ir planavimo skyriaus vedėjas Remigijus Budrikas ramina: šioje srityje pokyčių bus gerų ir greit.
Naujajame 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpyje bus atskira priemonė pėsčiųjų ir dviračių takams įrengti. Jau šių metų pabaigoje turėtų būti paskelbtas kvietimas savivaldybėms dalyvauti šioje programoje.

„Žinome problemą, tik finansinių galimybių kažką pakeisti vis trūko. Jau esame parengę ir teritorinio planavimo dokumentus, yra išrinktos ir atkarpos, kuriose labiausiai reikėtų pėsčiųjų ir dviračių takų. Tad artimiausiais metais, tikimės, rajono svečiai po mūsų rajoną dviračiais keliaus patogiau“, – sakė R.Budrikas.

Nemuno deltos regioninio parko (NDRP) rekreacininkė Aurelija Jakštaitė sako, kad ir parko direkcija supranta užsieniečių poreikį nuorodas ir informaciją apie turistinius objektus perskaityti anglų kalba. Tvarkant parko objektus, bus pasirūpinta pateikti informaciją ir vokiečių bei anglų kalbomis.

Domisi laidojimo tradicijomis ir amatais  

Pastaraisiais metais Nemuno deltos regioninio parko kraštovaizdžio objektai domina vis daugiau smalsuolių. Žinoma, pagrindiniai to „kaltininkai“ – ne kas kitas, o patys parko specialistai, sugalvojantys ir įrengiantys vis naujus apžvalgos takus ir bokštus, kuriantys muziejus ir edukacines pramogas.

A.Jakštaitė sako, kad negalėtų išskirti vieno labiausiai turistų pamėgto objekto, nes visi jie sulaukia didelio dėmesio.

Štai šiuo metu NDRP teritorijoje veikia Žalgirių, Aukštumalos ir Pakalnės pažintiniai takai, Uostadvaryje, Aukštumalos pažintiniame take ir šalia Krokų lankos ežero pastatyti apžvalgos bokštai, yra keletas muziejų Rusnėje (Uostadvario vandens kėlimo stotis ir Kazimiero Banio etnografinė sodyba). Taip pat į salą atvykę keliautojai nori apžiūrėti ir Rusnės bažnyčią.

Pažintinių takų infrastruktūrą stengiamasi atnaujinti kasmet, jie nuolat prižiūrimi: renkamos šiukšlės, kas mėnesį nupjaunama žolė. Dažniau to daryti neįmanoma, nes trūksta lėšų.

Daug keliautojų nori aplankyti Ventės rago ornitologijos stotį, tačiau šį sezoną stotis rekonstruojama, tad įprastų ekspozicijų pamatyti negalima.

NDRP ypač skatinamas ornitologinis turizmas, todėl dar vieną apžvalgos bokštelį ruošiamasi pastatyti ant Tulkiaragės siurblinės.

Dažniausiai sulaukiama iš Didžiosios Lietuvos atvykstančių žmonių, jie paprastai domisi ne tik gamta, bet ir mūsų krašto istorija, laidojimo tradicijomis.

Kitų šalies pakraščių gyventojams įdomu pamatyti tvoreles, kuriomis būdavo aptveriami senųjų lietuvininkų kapai, savitus paminklus. Todėl maršrutai veda ir per senąsias vietos kapinaites: Muižės, Skirvytėlės, Šyšos kaimų.

Kai kurie jau yra girdėję apie Mažojoje Lietuvoje paplitusias kapinių šventes. NDRP specialistai žino, kad ne vienam atvykstančiajam tos šventės kelia šypseną, tačiau plačiau papasakojus apie tos tradicijos prasmę, ji tampa suprantamesnė.

Rodo tautinį paveldą

Vienas naujausių maršrutų – tik pernai sudarytas ir dar vos kelioms grupėms parodytas tautinio paveldo kelias gimė pasitarus su rusniškiu nendrių augintoju Alfonsu Demerecku. Smalsuoliai kviečiami į Rusnės salą pamatyti, kaip senovėje buvo pjaunamos ir rišamos nendrės, kurias lietuvininkai naudojo stogams dengti ir tvoroms tverti. Atvykėliai ir patys išmėgina tuos darbus, o pavargę nuo darbo vėliau vaišinami nendrininkų koše ir karšta žolelių arbata.

Ši atrakcija jau sudomino nemažai apie šį kraštą daugiau sužinoti norinčių žmonių.  

Dar vienas edukacinis kelias po Rusnę – „Potvynio apsupty“ – gimė šiemet. Juo keliaujant galima pažinti išties unikalų šios salos gyvenimą. Smalsuoliai pabuvoja Rusnės žuvivaisos įmonėje, kur pamato, kaip auginami eršketai, kurie vėliau į upes išleidžiami kituose Lietuvos kraštuose, aplanko tautinio paveldo puoselėtojo Simo Knapkio sodybą, kuris demonstruoja, kaip gaminami tradiciniai pamario krašto laivai – kurėnai. Toliau kelionės maršrutas suka į žolininkų Valentinos ir Valdo Baužų sodybą, kurie pasakoja, kaip gydytis žolelėmis, pavaišina jau paruoštomis arbatomis.

Atvykėliai taip pat pamato, kaip vietiniai ruošia pamariškių kulinarinio paveldo patiekalą – rūkytą karšį, Pakalnės kaime ragauja tradicinės mūsų krašto žuvienės.

Į visus objektus turistus lydi parko specialistai: rekreacininkė A.Jakštaitė, ekologai Robertas Kubilius ir Vykintas Augilius.
„Mes nuolat ieškome galimybių parke ir ypač maršrutuose įrengti daugiau atokvėpio vietų, parodyti ką nors nauja, nustebinti“, – sako A.Jakštaitė.

Viena šiemetinių naujovių – gegužės 24-ąją planuojamas pirmasis Nemuno deltos laivų paradas, į kurį kviečiami atvykti visi, kas susiję su laivais, žvejyba ir žuvies gaminiais. Uostadvario uoste žadama vietos visiems.

Maršrutai pageidaujantiems pamatyti pamarį sudaromi iš anksto atsižvelgiant į metų laiką ir oro sąlygas, žinoma, ir į skirtingus pageidavimus. Mat ir atvykstančiųjų grupės turi labai skirtingų pageidavimų: vienokių – atvažiuojančios šeimos, kitokių – moksleivių grupės, įmonių, organizacijų darbuotojai.

„Mūsų krašte viskas įdomu ir viskas ypatinga“, – sako svečiams savo darbu susižavėjusi A.Jakštaitė.

Lydinčių NDRP specialistų paslaugos yra mokamos, kainos svyruoja nuo 20-ties iki keliasdešimties litų, yra nuolaidų.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.