Naują nėgių rūšį Lietuvoje atradęs ichtiologas Robertas Staponkus pastebi, kad jos yra prastos plaukikės – net ir žuvitakiu užtvanką įveikia iki 5 proc. šių žuvų. Keliauti Lietuvos upėmis joms sunku, nes iš viso šalyje pristatyta 1500 užtvankų. Labiau gyvatę negu žuvį primenančios nėgės panašios į lašišas – jos migruoja upėmis, kad galėtų išneršti, po to žūva.
Užtvankos užkerta kelią
Iki R. Staponkaus atradimo Lietuvoje buvo žinomos trys nėgių rūšys – upinė, retesnė mažoji ir labai reta jūrinė. Mokslininkas Žemaitijoje atrado ukraininę nėgę – prieš milijonus metų vykusių ledynmečių palikimą. Paprastai šios nėgės gyvena kalnų pašlaitėse tekančiuose upeliuose, mėgsta šaltą vandenį, tad atrasti šią rūšį Šventosios upėje ir Blendžiavos upelyje buvo netikėta.
Apskritažiomenių, kuriems priklauso ir nėgės, grupė gamtoje egzistuoja jau 500 milijonų metų. Dinozaurai išnyko, o nėgės liko, sugebėjo prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Lietuvos upes varžančios užtvankos apsunkina nėgių gyvenimą – žuvys negali judėti maršrutais, kuriais plaukė neršti tūkstančius metų.
„Dėl to Mažojoje Lietuvoje tik iš pasakojimų žinome apie seną tradiciją – visas Kuršių kraštas švęsdavo, kai šios žuvys pasirodydavo upėse. Jos būdavo gaudomos specialiais bučiais, rūkomos ir valgomos. Rūkyta nėgė – kaloringas patiekalas, todėl buvo vertinama labiau negu ungurys“, – sako R. Staponkus. Nėgių valgymo paprotys vis dar gyvuoja Latvijoje, latviai jas vertina kaip delikatesą.
Žvejyba reguliuojama
Lietuvoje nėgės saugomos, už nelegalų gaudymą skiriamos baudos. Upines nėges žvejai verslininkai gaudo Nemuno žemupyje, Šventosios upėje ir Kuršių mariose, naudodami bučiukus. Leidžiamų sužvejoti nėgių kiekis ribojamas, jas draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki rugsėjo 15 d.
Mėgėjai nėges gali gaudyti tik turėdami žvejo mėgėjo kortelę ir laikydamiesi limituotos žvejybos sąlygų: žvejyba leidžiama tik nuo balandžio 1 d. iki 30 d. ir nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti 50 nėgių, draudžiama žvejoti arčiau kaip 50 m nuo tvenkinių užtvankų ir šliuzų. Nėgių žvejyba nėra populiari, išduodamos žvejo mėgėjo korteles skaičiuojamos dešimtimis.
Draudžiama gaudyti nėgių vingilius, kurie anksčiau naudoti kaip masalas plėšriųjų žuvų žvejyboje.
„Brakonieriavimo problema Lietuvoje neišnyksta, o užtvankos – tarsi pagalba brakonieriams, nes net ir žuvitakiais nėgės neužkyla – susispiečia prie užtvarų. Čia brakonieriai jas gali semti ir naikinti“, – sako pašnekovas.
Stebinantys faktai
Nėgė – ypatingas gyvūnas. Gali pašiurpti oda išgirdus, kad nėgės prisisiurbia prie didesnių žuvų tarsi dėlės. Raginiais dantimis ir stipriu dantimis padengtu liežuviu jos pragraužia odą ir minta kito gyvūno audiniais bei krauju. O iki tol nėgės didžiąją gyvenimo dalį – 5 metus praleidžia lervos stadijoje, kai neturi akių, maitinasi filtruodamos vandeniu plaukiančias daleles.
Nėgės lervą žmonės nuo seno vadina vijūnu, nors mokslinis pavadinimas – vingilis. Vingilių gleivės yra nuodingos, tai padeda joms apsisaugoti nuo plėšrūnų.
Įspūdingi yra nėgių neršto ritualai. Susitelkusios nėgės ima kartu ruošti lizdą ikrams. Jos prisisiurbia prie akmenėlių ir juos gabena su savimi, kad dugne suformuotų duburį, kuriame galėtų užsilaikyti apvaisinti ikrai. Lizde patinėliai apsiveja kūnais pateles ir sudaro kilpas. Judant srovėje iš patelių išspaudžiami ir apvaisinami ikrai nusėda į lizdą. Tada patelės ir patinai žūva, joms tiesiog nebelieka jėgų.
Mokslininkas mato ir pozityvių ženklų. Salanto upėje prieš pusantrų metų išardyta užtvanka, tad dabar ši upė sparčiai atsigauna. Tai žuvims atvėrė svarbų kelią. Pirmasis įrodymas – sugautas šlakis – lašišinių šeimai priklausanti žuvis, atplaukianti neršti iš Baltijos jūros. Blendžiavos upelis, kuriame ichtiologas atrado ukraininių nėgių, yra Salanto intakas.
Salantuose išardžius užtvanką, žuvims atsivėrė 46 km Salanto upės ir jos intakų. Ekspertų teigimu, didžiausia nauda bus šlakių ir upinių nėgių populiacijoms, kurios negalėjo patekti aukščiau užtvankos daugiau kaip 30 metų. Užtvankų šalinimas užsienio šalyse pasiteisino kaip veiksmingiausia priemonė atkuriant žuvų įvairovę.
Pagal BNS inf.