„Jei el. mikrojudumo priemonę vairuojantis asmuo patektų į avariją ir būtų pripažintas nukentėjusiuoju, o sužalojimus būtų patyręs galvos srityje, šalmo nedėvėjimas gali turėti reikšmingą įtaką išmokos dydžiui. Tokiu atveju vertinamos medikų išvados, kiek lemiamas patirtiems sužalojimams buvo šalmo nedėvėjimas“, – sako bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovas Mindaugas Balinskas.
Norint sužinoti, ar galiotų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, svarbu patikrinti konkretaus draudimo taisykles.
„Standartinėse sutartyse nesame klientams numatę išlygų, susijusių su šalmo dėvėjimu, tačiau ši praktika gali pasikeisti bei varijuoti skirtingų bendrovių dokumentuose. Vis dėlto net jei tokia išlyga nenumatyta, kiekvienas įvykis nagrinėjamos individualiai, o jei žala atsirado dėl neatsargumo ir nesirūpinimo savo saugumu, išmoka gali būti mažinama. Tad skatiname dėvėti šalmus bei parūpinti juos vaikams“, – pabrėžia draudikas.
„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, žalų, susijusių su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, mažėja: 2022 m. jų registruota 141, 2023 m. – 122, o 2024 m. – 115. Manoma, kad tai galima sieti su augančiu žmonių atsakingumu. Atsargesni tampa tiek paspirtukų, dviračių ir kitų priemonių vairuotojai, tiek kiti eismo dalyviai.
Seimo komitete svarstoma pataisa įpareigotų visus el. mikrojudumo priemonių vairuotojus visada užsidėti ir užsisegti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Jeigu mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalėtų suteikti jos nuomotojas.
BNS inf.