Prevencinės priemonės
Uždrausta perkelti MLL imlius gyvūnus į kitas laikymo vietas bei gabenti jų genetinės medžiagos produktus. Išimtis taikoma tik gyvūnams, vežamiems skerdimui, gavus VMVT leidimą. Draudimas bus panaikintas tik gavus neigiamus PGR tyrimų rezultatus (paėmus mėginius po 21 d.), patvirtinančius, kad ligos sukėlėjo protrūkio vietoje nebeaptinkama.
MLL užkrėstus gyvūnus laikyti uždarytus patalpose, kol VMVT nepanaikins draudimo; naudoti apsaugos priemones nuo mašalų, rekomenduojamos cheminės medžiagos skelbiamos vmvt.lrv.lt; MLL imlių gyvūnų laikymo patalpose užtikrinti ventiliavimą; stebėti gyvūnų sveikatą, apie bet kokius pokyčius ar gaišimus nedelsiant pranešti VMVT; mašalų aktyvumo laikotarpiu šalinti jų veisimosi vietas.
„Mėlynojo liežuvio ligos situacija Lietuvoje yra valdoma. Bendradarbiaujame su kolegomis iš kitų šalių, kurios susidūrė su analogiškais protrūkiais, kad Lietuvoje galėtume pritaikyti tinkamiausius sprendimus. Užkrečiamųjų ligų situacija visame pasaulyje reikalauja nuolatinės stebėsenos, juolab, kad šalyje pasireiškę MLL ligos atvejai galvijų bandose buvo besimptomiai. Raginame ūkininkus atsakingai įsigyti ir į ūkius įsivežti tik sveikus gyvūnus, stebėti jų sveikatą, turint net menkiausių įtarimų konsultuotis su vet. gydytojais”, – teigia vyriausiasis šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Dėl galvijų išvežimo
Siekiant išvežti galvijus į kitas ES ar į ne ES šalis tolimesniam auginimui, būtina atitikti priimančios šalies nustatytus MLL kontrolės reikalavimus ir papildomai atlikti bei gauti neigiamus MLL tyrimų rezultatus. Mėginius tyrimui iš gyvūnų kraujo atrenka privatus vet. gydytojas, tyrimai atliekami gyvūnų laikytojų lėšomis. Mėginiai turi būti atrinkti gyvūnų laikymo vietose ir kol nebus gauti rezultatai, negali būti išvežti į gyvūnų surinkimo centrus.
Gyvulius vežant skersti į kitas ES šalis, prieš 48 val. siunčiantis ūkio subjektas turi informuoti paskirties vietą. Galvijus Lietuvoje galima vežti be papildomų apribojimų. Draudimas taikomas tik MLL užkrėstiems ūkiams.
MLL – virusinė liga, kuri nepavojinga žmonėms. Dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, sunkiausiai serga avys. Nors galvijai užsikrečia dažniau, jiems ne visada pasireiškia ligos požymiai. Ekonominiai nuostoliai susidaro dėl gyvulių gaišimo, užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, dėl reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo.
VMVT inf.