Paukščių gripas intensyviai plinta tarp žinduolių

Per pastaruosius mėnesius, paukščių gripo atvejai žinduoliams jau užfiksuoti keliose Europos šalyse. Prieš kelias savaites skelbta, kad Lenkijoje katėms nustatytas paukščių gripo A(H5N1) virusas, šią vasarą Latvijoje paukščių gripas buvo nustatytas 2 lapėms, o Suomija informavo apie jų šalyje nustatytą labai patogeniško paukščių gripo (LPPG) virusą kailinių žvėrelių ūkiuose: 11 lapių ūkių bei mišriame lapių ir audinių ūkyje. Virusas galėjo patekti gyvūnų ir laukinių paukščių kontakto metu arba per laukinių paukščių išmatomis užkrėstą pašarą.

Reaguodama į žinduolių užsikrėtimus paukščių gripu Europos Komisija liepos 10 d. pateikė Reglamento pakeitimo projektą į kurį siekiama įtraukti naujas gyvūnų rūšis, dėl paukščių gripo stebėsenos. Iki šiol dėl paukščių gripo buvo tiriami tik naminiai ir laukiniai paukščiai, dabar bus pagrindas tirti žinduolius, tarp jų - gyvūnus augintinius.

VMVT ragina visuomenės sveikatos, gamtos apsaugos institucijas, gyvūnų augintojų asociacijas, kitas suinteresuotas šalis stebėti (LPPG) situaciją ir kilus įtarimui, kad žinduoliai turėjo kontaktą su užsikrėtusiais LPPG paukščiais, informuoti VMVT. Rugpjūtį prasidės rudeninė paukščių migracija, todėl naminių paukščių augintojai turi atidžiai stebėti savo ūkį bei laikytis biosaugos, pašarus laikyti laukiniams paukščiams nepasiekiamoje vietoje, girdymui nenaudoti atvirų telkinių vandens. Augintinių savininkai turėtų savo gyvūnus kiek įmanoma riboti nuo galimo kontakto su laukiniais paukščiais, nešerti neaiškios kilmės mėsa, prižiūrėti jų sveikatą.

A(H5N1) gripo virusais užsikrėtę gyvūnai gali rodyti įvairius klinikinius požymius –apatiją, apetito praradimą, sunkią depresiją, karščiavimą, neurologines ligas, kvėpavimo ir žarnyno sutrikimus, geltą, net mirti. Požymiai turėtų atsirasti per kelias dienas po kontakto su virusu, tuomet nedelsiant reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, informuoti VMVT.

Pagal VMVT inf.