NDRP organizuotos šventės dalyviai ankstyvą ir šaltoką šeštadienio rytą, apsiginklavę žiūronais ir fotoaparatais, rinkosi šalia Atmatos upės, automobilių aikštelėje tarp senojo Peterso ir naujojo tilto, pastatyto 1974 m. Čia paukščių mylėtojų laukė NDRP direkcijos ekologas Povilas Bagdonas, kraštotyrininkė Jovita Stanionienė ir rekreacininkė Žaneta Iršienė. Visi užsiregistravę paukščių stebėtojai patraukė į 10 km žygį, drauge džiaugtis sparnuočių klegesiu, bundančios gamtos grožiu, stebėtis iš vagos išėjusių upių stichija.
Žygis vyko pasienio zonoje, tad kiekvienam reikėjo turėti asmens dokumentą, visus lydėjo kišenėje žodžio neieškantis NDRP ekologas ir ornitologas P. Bagdonas. Vos grupei pajudėjus, virš galvų pradėjo skristi šimtų kormoranų būriai, ne vienam priminę rusų lėktuvus virš Ukrainos…
Pirmiesiems priėjus Voryčios upelį, pavyko už posūkio pastebėti gerves, kurios pajutusios žmones pakilo ir nuskrido tolyn. Gervė – didžiausias Lietuvos paukštis.
Žygeiviai ir ausimis, ir akimis stebėjo sparnuočius, o jų buvo begalė! Ausis pagavo perkūno oželio tuoktuvinį garsą, panašų į ožiuko mekenimą, kuris išgaunamas vibruojant kraštinėms uodegos plunksnoms, kai paukštis staigiai sminga žemyn iš skrydžio.
Visi tądien norėjo pamatyti ir jūrinį erelį. Pasak P. Bagdono, šių paukščių Nemuno deltoje yra net 27 poros. Ornitologas, žinantis visus NDRP esančius jūrinių erelių lizdus, teleskopą paukščiams stebėti nustatė į Žalgirių miško medyje esantį jūrinio erelio lizdą. Ir pats nustebo – pirmas pamatė, kad erelio lizdą okupavo didysis apuokas. Visi pamatė tik vėjo kedenamas apuoko ausis, nes jis slėpėsi.
Visi norėjo pamatyti jūrinį erelį, ir pamatė ne vieną, o tris tolumoje, pasienyje su Rusija, virš Leitės raižant dangų.