Jei kam atrodo, kad medžioklė yra tik vyrų laisvalaikio praleidimo būdas, tikrai klysta. Gruodį Lietuvoje buvo surengtos pirmosios dvi medžioklės, kuriose dalyvavo vien moterys.
Tarp moterų medžiotojų buvo ir Deimantė Karlonienė iš Saugų seniūnijos Čiūtelių kaimo. Ji sutiko apie savo pomėgį papasakoti ir „Šilutės naujienų“ skaitytojams.
Netradiciniam laisvalaikiui įkvepia vyrai
„Nors medžioklė nuo seno laikoma vyrų užsiėmimu, tačiau dauguma medžioklės deivių indoeuropietiškoje tradicijoje – moteriškos giminės. Ne išimtis ir Lietuva, kuri turi bent dvi medžioklės deives – Žvorūnę ir Medeiną. Be to, istorijos šaltiniuose medžiotojos moterys pasirodo greta vyrų bemaž tuo pačiu metu. Medžioklės pomėgio jos neatsisakė ir iki šių laikų. Paskutinį 2016 metų mėnesį Lietuvoje surengtos bent dvi pirmosios medžioklės, kuriose dalyvavo tik moterys – viena vyko Kelmės rajono Raudgirio miškuose, kita – Molėtų rajono Labanoro giroje“.
„Medžiojo ir moteris iš Šilutės“, – informavo Artūras Mankevičius, žurnalo „Medžiotojas ir meškeriotojas“ vyriausiasis redaktorius.
Po ilgokų paieškų pavyko susisiekti su medžioklės aistra užsikrėtusia Deimante Karloniene.
„Medžioklės grožį ir aistrą padėjo atrasti vyras, kuris taip pat yra medžiotojas“, – sako pedagoginį darbą dirbanti pašnekovė, prisimindama, jog iš pradžių sutuoktinis ją į medžioklę pasiimdavo kaip varovę.
Vėliau, kai šeima įsigijo medžioklinį šunį – lietuvių skaliką, su juo reikėjo daug dirbti, jį lavinti, treniruoti. Tuo užsiėmė ir Deimantė, ir jau septynerius metus savo laisvalaikį ji sieja su medžiokle.
Pirmasis jos laimikis buvo stirna. Bet ji sako, kad sumedžioti laimikį nėra svarbiausia – svarbus pats procesas, gamtos stebėjimas.
Norėdama įsitvirtinti medžiotojų gretose, Deimantė lanko įvairius kursus, domisi įstatymais ir aktyviai dalyvauja moterų medžiotojų klubų veiklose. Tiesa, kaip sako pašnekovė, Lietuvoje nėra teisiškai įtvirtinto moterų medžiotojų klubo, tad ji vyksta į Latviją ar Estiją, kur moterų medžiotojų klubai yra gana aktyvūs.
„Nors mūsų šalyje moterų medžiotojų klubo nėra, tačiau iniciatyvių medžiojančių moterų daugėja. Reikia tikėtis, kad ir lietuvės netrukus susiburs į vieną organizaciją ir imsis įvairių veiklų, įsilies į medžiotojų ir visuomenės bendravimo kontekstą bei suteiks naujų spalvų medžiotojų įvaizdžiui visuomenėje“, – sako medžiotoja Deimantė.
Anot jos, šiuo metu Lietuvoje registruota maždaug 400 moterų medžiotojų, iš jų į medžiokles vyksta apie pusę.
Štai praėjusių metų spalio mėnesį Estijoje buvo susirinkusios kelių šalių medžioklės aistruolės, tarp jų – ir Deimantė. Šios išvykos metu apie 50 moterų iš Estijos, Latvijos, Islandijos, Bulgarijos, Italijos, Naujosios Zelandijos, Rusijos ir Lietuvos dalyvavo briedžių medžioklėje.
Deimantė džiaugiasi, kad turi galimybių pasisemti informacijos apie kitose šalyse veikiančių medžiotojų klubų veiklą, įstatų kūrimą ir steigimą. Ji tikisi, jog visa tai pavyks netolimoje ateityje pritaikyti ir mūsų šalyje, kurioje vis dar kuriami moterų medžiotojų klubo įstatai.
Metus užbaigė medžiokle
Gruodžio 17 dieną Labanoro girioje vykusioje moterų medžioklėje dalyvavo 13 damų iš įvairių Lietuvos kampelių – Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Radviliškio, Kelmės ir Šilutės. Vakarų Lietuvos atstovė buvo čiūteliškė Deimantė. Ji neslepia, kad kol kas jai nėra lengva atrasti šalia gyvenančių bendraminčių, tad dauguma jos pažįstamų medžiotojų moterų yra iš Žemaitijos ar kitų Lietuvos regionų.
Labanoro girioje medžiotojos moterys buvo pakviestos į briedžių medžioklę, surengtą vyrų medžiotojų klubo „Poviliškiai“ medžioklės plotuose. Medžioklėje dalyvavusiems Vilniaus medžioklinių ragų orkestro vyrams buvo skirtos varovų pareigos.
Pasak Deimantės, gilius įspūdžius medžiotojoms paliko ne tik labai gražūs Labanoro regioninio parko miškai, bet ir nuotaikinga viešnagė medžiotojų klube „Poviliškiai“. Vyrai vakare surengė šaunių pramogų, susijusių su medžiokle.
Kadangi šio medžiotojų klubo vyrai yra medžioklinių ragų orkestro nariai, ragų garsai ir moterų juokas sukūrė ypatingą šventinę nuotaiką.