Penktadalis lietuvių vengia skolų išieškotojų

Didelė dalis Lietuvos gyventojų nėra linkę bendradarbiauti su skolų išieškotojais ar skolų valdymo įmonėmis ir dėl to rizikuoja patirti papildomų išlaidų. Kaip rodo skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ užsakymu atlikta apklausa, tik 57 proc. lietuvių sutiktų bendradarbiauti su skolą išieškančia įmone.

Nebendradarbiautų penktadalis

„Šis skaičius liudija apie mažą gyventojų finansinį raštingumą ir nedidelį norą efektyviai spręsti problemas. Užmirštama, kad kiekviena uždelsta įsiskolinimo diena tiktai labiau komplikuoja procesą ir didina skolą delspinigių pavidalu, o prasidėjęs skolos išieškojimo procesas reiškia ir papildomas išlaidas antstoliams, teisiniams procesams“, – teigia Rasa Butkuvienė, bendrovės „Easy Debt Service“ vadovė.

Apie 19 proc. apklaustųjų vengtų bendradarbiauti su skolų išieškotojais. Dar apie 24 proc. respondentų neturi nuomonės, ką darytų atsidūrę tokioje situacijoje, kai į juos dėl per ilgai uždelsto įsiskolinimo kreipiasi tretieji asmenys.

Planas turintiems skolų

„Apklausa rodo, kad įsiskolinimų, dėl kurių su jais yra susisiekę antstoliai arba skolų išieškojimo bendrovės, turi beveik 1 iš 10 Lietuvos gyventojų. Sudėtingiausioje situacijoje yra mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, mat jie turi mažiausiai žinių ir patirties, kaip elgtis tokioje situacijoje, todėl yra linkę priimti spendimą vengti skolų išieškotojų, nors taip prastina savo situaciją“, – sako R. Butkuvienė.

Ne mažesnė problema nei skola, yra negebėjimas jos valdyti, tačiau, apklausos duomenimis, pusė (51 proc.) įsiskolinusių asmenų neturi skolų padengimo plano.

Turint uždelstų mokėjimų, visų pirma, patartina nesislapstyti ir neišjungti telefono, o verčiau pasiryžti kalbėtis su skolų išieškotojais atvirai ir sąžiningai. Pasak R. Butkuvienės, parodytas noras bendradarbiauti demonstruoja skolininko geranoriškumą ir motyvaciją spręsti problemą su mažiausia galima žala.

Antra, skolininkui būtina peržiūrėti savo biudžetą ir įvertinti galimybes mažinti skolą, o ne kliautis emociniu savo finansinės padėties vertinimu.

„Peržvelgus paskutinių poros mėnesių išlaidas, tikrai rasime nebūtinų pirkinių, kurie, net ir smulkūs, mėnesio pabaigoje sudaro reikšmingas sumas. Įvertinus, kurios išlaidos būtinos, o kur pinigus leidžiame savo malonumui, bei sumažinus šių išlaidų dalį, rasime erdvės skolos grąžinimui. Tuomet liks sudaryti naują biudžetą, bendradarbiaujant su skolų valdymo įmone parengti naują skolos valdymo planą ir grafiką bei atsikratyti skolos“, – komentuoja R. Butkuvienė.

Jei matome, kad turimų pajamų nepakanka net ir susimažinus nebūtinas išlaidas, verta pagalvoti apie papildomus pajamų šaltinius. Tai gali būti naujas ar trumpalaikis papildomas darbas, uždarbis iš hobių ar talentų, turto nuomos ar pardavimo pajamos.pirmapirm