„Kiekvienas žuvusysis ar nukentėjusysis – tai tragedija ne tik jų artimiesiems, bet ir visai mūsų visuomenei. Gaisrų prevencija ir žmonių gyvybių išsaugojimas išlieka vienu svarbiausių mūsų veiklos prioritetų“, – teigia PAGD direktorius Renatas Požėla.
Miestuose gaisruose žuvo 11 žmonių (28 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 28 (72 proc.). Daugiausia gaisrų kyla socialinės rizikos grupėms priklausančių asmenų gyvenamuosiuose būstuose. Dažnai šie asmenys nereaguoja į priminimus dėl autonominių dūmų detektorių įrengimo, rūkymo lovoje keliamo pavojaus, saugaus elgesio buityje ir namų priešgaisrinės saugos. Tačiau užfiksuota nemažai atvejų, kai aukomis tampa tvarkingai gyvenantys vyresnio amžiaus, vieniši ar negalią turintys žmonės.
Anot R. Požėlos, susirūpinimą kelia ir vis dažniau kylantys gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šiemet kilo 57 gaisrai, 16 iš jų kilo įmonėse, kurios atlieka atliekų tvarkymo, perdirbimo ar utilizavimo veiklas. „Situacija reikalauja sisteminių sprendimų. Būtina peržiūrėti pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo tvarkas, sustiprinti tokių įmonių kontrolę bei užtikrinti efektyvesnį institucijų bendradarbiavimą“, – sakė R. Požėla.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai šiemet atliko ir 6875 gelbėjimo darbus, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, 4,1 proc. mažiau. Dažniausiai pagalba teikta gyventojams buityje, kitoms specialiosioms tarnyboms. 828 kartus jie padėjo žmonėms autoavarijose, kur, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą bei kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 69 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 17 žuvusiųjų.
Anot PAGD, 232 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 57 skenduolius, iš jų – 4 nepilnamečius, išgelbėjo 24 gyventojus, iš jų – 1 nepilnametį. Vyrai sudaro 70 proc. ugniagesių gelbėtojų iš vandens ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Vilniaus (14) ir Kauno (7) apskrityse.
ELTA inf.
