Daugelyje šalių vienas pagrindinių patiekalų per šventes – kepta mėsa. Pavyzdžiui, britai per Kalėdas suvalgo vidutiniškai 10 milijonų kalakutų, norvegai švenčių neįsivaizduoja be kiaulienos šonkaulių, o islandai garsėja elnienos mėsos kepimu. Ne išimtis ir Lietuvos gyventojai, kurie per Kalėdas tradiciškai kepa vištą, kiaulienos kumpį ar gamina šaltieną. Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė pastebi, kad prieš šventes žmonės ne tik lieka ištikimi tradiciniams kiaulienos patiekalams, bet ir yra linkę pirkti daugiau nei įprasta.
Ant stalo karaliauja kiauliena ir paukštiena
Populiariausia mėsa lietuvių skoniui, pasak B. Čaikauskaitės, išlieka kiauliena ir vištiena, tačiau vis dažniau ragaujami ir kalakutienos, antienos ar jautienos produktai.
„Ką valgome per šventes, priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo – vieni renkasi klasiką, pavyzdžiui, orkaitėje keptą vištą, žąsį ar antį, kiti ieško kažko egzotiškesnio ir renkasi lėtai keptą jautienos antrekotą, o treti – tiesiog gamina mėsainius. Populiariausia mėsa mūsų pirkėjų tarpe jau kelerius metus iš eilės išlieka kiauliena. Pastebime, kad labiausiai perkama yra kiaulienos šoninė, mentė, kumpis ir nugarinė. Pirkėjai taip pat noriai renkasi ir vištienos gaminius – keptus viščiukų ketvirčius ir viščiukų filė“, – pasakoja B. Čaikauskaitė.
Prekybos tinklo atstovės teigimu, kiekvienais metais vis labiau populiarėja kalakutas, kaip vienas svarbiausių Kalėdinio stalo atributų. Taip pat, anot jos, daugėja žmonių, besirenkančių egzotiškesnius mėsos gaminius.
„Kalakutas, be jokios abejonės, turi išskirtinį statusą virtuvėje, todėl nenuostabu, kad dėl savo dydžio, elegancijos ir skonio jis dažnai būna gaminamas tik ypatingomis progomis. Pastebime, kad vaišių stalo vis dažniau atsiduria ir egzotiškesni mėsos produktai – antiena ir žąsiena. Bendrai per šventinį periodą šviežios mėsos pardavimai išauga apie 20–30 proc.“, – atskleidžia B. Čaikauskaitė.
Rodo pavyzdį Europai
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, lietuvis per metus vidutiniškai suvartoja apie 50 kg kiaulienos ir 30 kg paukštienos ir tai yra maždaug 5 kg daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
„Be abejonės, mėsos vartojimo įpročius skirtingose šalyse lemia daug veiksnių – tai ir vyraujanti kultūra, religija, taip pat gamtinės sąlygos ir kiti veiksniai. Vis dėlto pastebima, kad daugiau mėsos gaminių suvartoja tų šalių gyventojai, kurių bendras vidaus produktas yra aukštesnis, o žmonės aktyviau rūpinasi savo sveikata. Savo pirkėjams visada siūlome kokybišką ir šviežią kiaulienos produkciją. Taip pat pastebime, kad perkantiems mėsą dažniausiai rūpi, ar ji yra lietuviška. Ne mažiau svarbu ir mėsos kokybė, gera kaina, galimybė mėsos gabalėlį išsirinkti patiems ar įsigyt jau supjaustytą ir paruoštą gaminti“, – sako B. Čaikauskaitė.
Prekybos tinklo atstovė taip pat atskleidžia, kad kiaulienos gaminių kainos per pastaruosius kelerius metu nekito arba šiek tiek pigo, todėl pirkėjų susidomėjimas jomis išliko panašus.
„Kiaulienos kainos pasaulinėje rinkoje keitėsi įvairiomis kryptimis – vienur ji pigo, kitur brango, tačiau Lietuvoje jos kaina išliko daugiau mažiau stabili. Mūsų prekybos tinklo parduotuvėse atpigo tokie kiaulienos produktai, kaip kiaulienos kumpis ir šoninė“, – sako B. Čaikauskaitė.
Rašyti atsakymą