Pernai gyventojams didžiausią stresą kėlė darbas, šiemet – sveikata

Pandemija nesitraukia, nenyksta ir stresas dėl savo bei artimųjų sveikatos.

Gyventojai labiausiai nerimauja dėl sveikatos, darbo ir finansinių reikalų – rodo balandį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, rūpestis dėl sveikatos šiemet gerokai išaugo ir pralenkė stresą dėl darbo: pernai dėl sveikatos nerimavo 41 proc. gyventojų, šiemet 45 proc. Stresą dėl darbo rūpesčių pernai jautė 43 proc., šiemet – 42 proc. apklaustųjų.

„Pernai žmonės dažniau galvojo apie tai, kaip išsaugoti darbo vietą, kai kurie labiau pabūgo ekonominio nestabilumo nei iššūkių sveikatos sistemai. Šiemet, kai BVP toliau auga, o kai kurios įmonės darbuotojų ieško aktyviau nei anksčiau, nerimas dėl darbo sumenko. Dėl sveikatos atsirado daugiau baimės, nes pamatėme, kad vakcinos atsiradimas nereiškia, jog galime atsisveikinti su pandemija“, – komentuoja BTA atstovė Eglė Radeckienė.

Finansiniai rūpesčiai – trečioje vietoje

Remiantis tyrimu, finansiniai rūpesčiai stresą kelia mažesniam procentui gyventojų, tačiau vis dar išlieka didžiausių stresorių trejetuke – atitinkamai 40 proc. ir 36 proc.

„Tai natūralu, kadangi norint užtikrinti pamatinius žmogaus poreikius pagal žymiąją Abrahamo Maslow žmogaus poreikių hierarchijos piramidę, reikia būti finansiškai apsirūpinusiems – tada virš galvos bus stogas, ant stalo maistas ir t.t. Neabejoju, kad finansiniai klausimai kelia stresą bet kuriuo laikotarpiu – prieš, per ar po pandemijos. Nežymus pokytis greičiausiai įvyko dėl to, kad po pirminio pandemijos sukelto šoko ekonominė situacija stabilizavusi“, – sako E. Radeckienė.

Kad šeimos rūpesčiai kelia stresą šiemet nurodė 33 proc. apklaustųjų, pernai tokių buvo 34 proc. Jie laikosi ketvirtoje stresorių sąrašo vietoje.

Šeimos problemos taip pat įprastas stresą keliantis veiksnys. Palyginti su praėjusiais metais, kai daugelis skundėsi dėl priverstinio sėdėjimo namuose ir atsiradusios trinties tarp šeimos narių, šiemet tokių skundų sumažėjo. Tačiau 1 procentas – nežymus pokytis, tai reiškia, kad šeimos rūpesčiai trečdaliui šalies gyventojų vis dar kelia įtampą.

Atsparių stresui beveik nėra

7-iems procentams gyventojų šiemet stresą kelia su mokslu susijusios problemos, pernai tokių buvo 9 proc. Jaučiančių įtampą dėl mokslų sumažėjo dėl pripratimo prie nuotolinio mokymosi.
Dalis gyventojų nurodė esantys visiškai atsparūs stresui – jų gretos net išaugo. Šiemet tokių respondentų 10 proc., pernai buvo 7 proc.

„Skaičiuojama, kad lėtinis stresas sukelia daugiau kaip 60 proc. visų žmoniją kamuojančių ligų. Taip mąstant atrodytų, kad kuo gausesnės stresui atsparesnių gyventojų gretos, tuo sveikesnė visuomenė. Tačiau stresas yra natūrali reakcija į fizinius ir psichologinius aplinkos veiksnius, vadinamuosius stresorius. Pandemijos ir karantino aplinkybėmis tai neišvengiama. Stresas mus mobilizuoja saugotis viruso ir paisyti karantino taisyklių“, – sako E. Radeckienė.

Šiomis aplinkybėmis darbdaviai taip pat gali prisidėti prie savo darbuotojų emocinės būklės gerinimo – įvairiomis komandiškumą skatinančiomis veiklomis, kad darbuotojas nesijaustų paliktas vienas, dažnesnių progų pabendrauti sukūrimu, sporto iššūkiais, skatinančiais daugiau judėti, psichologo konsultacijomis.