Žymiausių mokslininkų ir gydytojų parengta naujausia apžvalga buvo paskelbta likus dienai iki Ženevoje prasidedančių naujų derybų, kuriomis siekiama sudaryti pirmąją pasaulyje sutartį plastiko taršos tema. „Plastikas sukelia ligas ir mirtis nuo pat kūdikystės iki senatvės ir yra atsakingas už sveikatos priežasčių sukeltus ekonominius nuostolius, kurie viršija 1,5 trilijono JAV dolerių per metus“, – teigiama medicinos žurnale „The Lancet“.
Palyginus plastiko taršą su oro ir švino tarša, prieita išvados, kad plastiko poveikį sveikatai būtų galima sušvelninti įstatymais ir vykdoma politika. Ekspertai paragino Ženevoje susirinkusius beveik 180 valstybių atstovus priimti teigiamą sprendimą dėl sutarties sudarymo po ankstesnių nesėkmingų bandymų.
JAV Bostono koledžo mokslininkas gydytojas Philipas Landriganas įspėjo, kad labiausiai nuo plastiko taršos kenčia pažeidžiami žmonės, ypač vaikai. „Mūsų pareiga reaguoti ir imtis veiksmų“, – teigė mokslininkas.
Mokslininkai taip pat įspėjo apie riziką, kurią kelia mikroplastiku vadinami maži plastiko gabalėliai. Jų aptinkama visoje gamtoje ir žmonių kūnuose. Nors mikroplastiko poveikis sveikatai nėra nuodugniai ištirtas, mokslininkai dėl visur aplinkoje esančio plastiko galimo poveikio skambina pavojaus varpais.
Nuo 1950-ųjų iki 2022-ųjų pasaulyje pagaminamo plastiko kiekis išaugo nuo 2 mln. iki 475 mln. tonų. Prognozuojama, kad iki 2060 m. šis skaičius patrigubės. Šiuo metu perdirbama mažiau nei 10 proc. viso plastiko. Pasak P. Landrigano, pasaulinė plastiko „krizė“ yra susijusi su klimato krize, kadangi plastikas gaminamas iš iškastinio kuro. „Klimato ir plastiko krizių mastas nesuvokiamas. Šiandien jos abi sukelia dešimčių tūkstančių žmonių ligas, mirtį ir negalią. Ateityje jų daroma žala dar labiau didės, nes planeta ir toliau šyla, o plastiko gamyba – auga“, – sakė P. Ladriganas.
Elta inf.
