Šyša, Minija, Veiviržas, Tenenys – pagrindinės upės, tarsi kraujagyslės raizgančios Pamario kraštą, galiausiai sutekančios į pagrindinę arteriją – Nemuną. Pasigrožėti jomis, pajausti vandens gausmą, išvysti smėlėtus 20 metrų aukščio skardžius, šaknimis į viršų išvartytus medžius, likimo valiai paliktus kombainus pakrantėse galima tik srovenant kartu su upe.
„Vienas įdomesnių būdų pažinti gamtą bei turiningai praleisti laisvalaikį yra keliauti baidarėmis. Aktyviai ilsėdamiesi ne tik stipriname sveikatą, patiriame teigiamų emocijų, bet ir greičiau atsiribojame nuo kasdienės rutinos ar rūpesčių darbe – juk mojavimas irklais upės vingiais, gamtos apsuptyje ir mintys apie darbą yra paprasčiausiai nesuderinami dalykai“, – sako Šilutės baidarių centro savininkas Gedas Karolis.
Kol vasara dar pas mus, su šiuo vandens turizmo entuziastu ir gamtos mylėtoju kalbamės apie populiariausius baidarių maršrutus Šilutės rajono upėmis bei juose pasitaikančius netikėtumus.
Veiviržo aukštupys – ekstremalams
Veiviržo upė – labai įdomi, įvairi ir viliojanti (arba gąsdinanti) sudėtingomis plaukimo sąlygomis. G.Karolis pasakoja, kad, pasirinkus sudėtingumo lygį, kelionę Veiviržu galima pradėti ties Veiviržėnais, Skomantų piliakalniu, Kebeliais, Vilkyčiais arba Sakūčiais.
Mėgstantiems ekstremalius pojūčius keliautojams vyras rekomenduoja plaukti nuo Skomantų piliakalnio iki Kebelių. Šis maršrutas – tikriems entuziastams, reikalaujantis plaukimo baidarėmis patirties. Upė šiame ruože yra srauni ir sekli, daug užtvarų, seklumų, akmeninių slenksčių. Čia nepatartina plaukti didelėmis grupėmis.
„Maršrutą apsunkina ir tai, kad vietomis nėra ryšio bei privažiavimo, 
taigi sumanius nutraukti kelionę, techniškai tai padaryti nebūtų lengva. Gamta čia iš tikrųjų laukinė – nėra gyvenviečių, daugybė aukštų šlaitų, vietomis siekiančių net 20 metrų“, – vardija verslininkas.
Nuo tos vietos, kur įteka Ašva, Veiviržas truputį pagilėja, bet išlieka toks pat sraunus, plaukimas baidarėmis lieka toks pat dinamiškas, tačiau kliūtys tampa švelnesnės.
Didesnėms grupėms rekomenduojama kelionę pradėti Vilkyčiuose, kur upė ganėtinai plati, be to, patogesnis privažiavimas.
Minijoje gąsdina bangos
Pradėjus maršrutą Veiviržu, vėliau galima įplaukti į Miniją ir baidarėmis nukeliauti iki Mingės kaimo ar Uostadvario švyturio. Tačiau Minijos upė yra labai plati, todėl poilsiautojų nelabai mėgiama. Kai vėjas pakyla, bangos šėlsta iki pusės metro aukščio, plaukti tuomet nėra smagu, vėjas neretai nuneša keliautojus į nendres.
Mėgstantys iššūkius, dar gali rinktis kelionę Teneniu. Šia upe įprastai plaukiama nuo Ramučių užtvankos iki Klaipėdos kelio.
Šis maršrutas – labai sudėtingas, nes upė siaura, dažnai ją medžiais užverčia bebrai.
Šyša nuo Jonaičių – kelionėms su vaikais
Maršrutai Šyša prasideda Pašyšių kaime, kur upė išteka ir yra labai siaura, tesiekia 2 – 4 metrus. Pasak G.Karolio, leistis šia upe nuo ištakų tikrai sudėtinga, nes vasaros metu ji čia sekli, gausu kliūčių, todėl maršrutu Pašyšiai – Laučiai plaukti galima tik pavasarį arba po didelių liūčių.
Nuo Laučių Šyša platėja, plaukti baidare tampa lengviau. Su vaikais šia upe rekomenduojama leistis nuo Jonaičių kaimo iki Šilutės uosto. Ruože nuo Grabupių iki Šilutės uosto ties spirito gamykla yra krioklys, kuriuo 
baidare galima ir nusileisti. Tai suteikia neišdildomų smagių emocijų.
Maršrutas Šyša eina per pačią Šilutę, todėl tai puiki galimybė susipažinti su miestu. Kelionę galima tęsti iki Aukštumalos stovyklavietės.
Poilsiauja iš užsienio grįžę kraštiečiai
Anot G.Karolio, pastaruoju metu kelionės baidarėmis ypač populiarėja. Apie 60 proc. poilsiautojų yra vietiniai, likusi dalis atvažiuoja iš kitur. Įprastai vandens turizmo sezonas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki rugsėjo.
Dauguma verslininko klientų į baidares sėda pirmą kartą. Apie šį laisvalaikio praleidimo būdą jie sužino iš draugų, interneto. Būna ir taip, kad plaukia darbovietės kolektyvas, o vėliau jau kuris nors vienas atvažiuoja su savo šeima. Dažnai šį poilsiavimo būdą pasirenka iš užsienio tėvų aplankyti sugrįžę šilutiškiai, kurie plaukia kartu su artimaisiais.
Atvažiuojantiems naujokams parenkamas lengvesnis maršrutas. „Viskas elementaru: jeigu yra irklas, tai reikia irkluoti; nelipti iš baidarės abiems kartu, padėti vienas kitam“, – lipantiems į baidarę pirmą kartą pataria pašnekovas.
Rūpinasi keliautojų saugumu
Pasak G.Karolio, šiuolaikinės baidarės yra saugios, pritaikytos įvairaus įgudimo irkluotojams. Jos gaminamos iš presuoto polietileno, neskęsta, nebijo smūgių, todėl su jomis saugu plaukti, sunku apsiversti.
Šiuolaikinės baidarės nė iš tolo neprimena prieš 10-20 metų naudotų rusiškų brezentinių iš atskirų dalių surenkamų baidarių. Plaukiant jomis reikėdavo turėti ir klijų, ir lopą, nes brūkštelėjus per akmenį ar šaką lengvai prakiurdavo dugnas.
Baidares nuomojantis verslininkas pasirūpina ir maršruto saugumu. Kiekvieną pavasarį jis su talkininkais išvalo upes: iškerta įvirtusių medžių šakas, įvertina kiekvieno maršruto būklę.
Virš upės – plakatas „Tekėk už manęs“
Baidarių nuoma G.Karolis užsiima jau ketvirtus metus. Per šį laikotarpį pasitaikė įvairių nuotykių. „Kartą vienas vaikinas sugalvojo originaliai pasipiršti savo merginai ir paprašė mūsų, kad virš upės pakabintume 3 metrų ilgio plakatą su užrašu „Tekėk už manęs“, – prisimena Gedas.
„Yra pasitaikę, kad atvažiavus į maršruto galinę stotelę pasiimti žmonių, randi ne visus keliautojus. Lauki valandą, dvi, kol galiausiai atplaukia“, – sako verslininkas, turistams visada patariantis, kad paskutinysis plauktų grupės vadovas – atsakingas asmuo.
Daugelis užsakovų smagiai praleidžia laiką tarpinėse maršruto stotelėse. Šių metų liepos 6 d., Mindaugo karūnavimo dieną, baidarėmis plaukė Savivaldybės darbuotojai. Kelionės vidury stovyklavietėje jų laukė žinomas virėjas Jonas Purlys. Pasigardžiavę jo virta žuviene, keliauninkai nuirklavo iki uosto.
Vieni siaučia, kiti bijo sušlapti
Jaunimas mėgsta greitai irkluoti, pasitaškyti – vyresni žmonės grožisi gamta, plaukia lėčiau.
Būna tokių poilsiautojų, kurie nenori išlipti iš baidarės – sušlapti kojų ar išsitepti. Verslininkas jiems siūlo pasiplaukioti Šyša kad ir nuo „Beždžionių“ paplūdimio ar kurioje kitoje ramesnėje vietoje.
Plaukiant baidarėmis, krantuose galima pamatyti netikėčiausių dalykų. Gedas rodo nuotrauką, kurioje užfiksuotas Šyšos krante stovintis apleistas kombainas. „Kažkas kūlė, kūlė, sugedo ir pametė“, – juokiasi jis.
Tenenio krantuose G.Karolis yra matęs ir apleistus, jau nenaudojamus naminės degtinės fabrikėlius.