Pleiskanojanti dėmelė ant odos: kaip atpažinti aktininę keratozę?

Pleiskanojanti dėmelė ant veido, galvos odos ar rankų atrodo kaip nekaltas odos sudirgimas ar per ilgo buvimo saulėje pasekmė. Tačiau tai gali būti ir aktininė keratozė – ilgalaikio ultravioletinių spindulių poveikio sukelta ikivėžinė odos būklė. Šiaulių klinikos „Meliva“ gydytoja dermatovenerologė Daiva Raudonaitienė sako, kad šios ligos pradžia dažnai nepastebima, nes ji nesukelia skausmo ar kitų ryškių simptomų. Bet nediagnozuota ir negydoma aktininė keratozė gali peraugti į pavojingą plokščialąstelinį odos vėžį.

„Ši liga labiausiai kelia nerimą dėl to, kad žmonės jos nelaiko pavojinga. Dažnai jie kreipiasi dėl kitų odos darinių, o aktinines keratozes aptinkame atsitiktinai – apžiūros metu, rožinių, pleiskanojančių dėmelių pavidalu saulės pažeistose vietose, dažniausiai veide ar plaštakose. Tai ikivėžinis odos susirgimas, kuris negydomas gali progresuoti. Maždaug 10 proc. atvejų šie pakitimai perauga į plokščialąstelinę karcinomą – tai jau odos vėžys, rimta onkologinė diagnozė“, – sako  D. Raudonaitienė.

Dermatovenerologė primena, kad pastebėjus bet kokius neįprastus odos pakitimus, kurie neišnyksta per dvi savaites, pravartu pasikonsultuoti su dermatovenerologu, nes tai gali būti rimta problema. Odos darinių diagnozė nustatoma atliekant dermatoskopiją.

Kadangi aktininė keratozė, kaip ir kiti odos vėžiai, dažniausiai nesukelia skausmo, žmonės juos linkę ignoruoti, kol vieną dieną pažeista vieta ima kraujuoti ar formuojasi opa. Deja, tuomet neretai jau būna per vėlu. Aktininę keratozę galima greitai ir efektyviai pašalinti vieno vizito pas gydytoją dermatovenerologą metu. Vienas pagrindinių gydymo metodų – kriochirurgija. Tai nesudėtinga procedūra, kuri, atlikta tinkamai ir laiku, nepalieka randų ar kitų kosmetinių defektų.

Dažnai žmonės, pastebėję odos darinį ir įtarę, kad tai gali būti vėžys, delsia kreiptis į specialistą, nes baiminasi, jog jį teks operuoti, o po procedūros likęs randas subjauros veidą visam likusiam gyvenimui. Tačiau atliekant kriochirurgiją, darinys sunaikinamas iš karto. Po procedūros susiformuoja šašas, po kuriuo atauga sveika oda.

Siekiant sumažinti odos darinių riziką, aktyviu saulės metu ypač svarbu rūpintis odos apsauga ir dėvėti lengvus, bet kūną dengiančius drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ar sijonus, kurie apsaugo nuo tiesioginių ultravioletinių spindulių. Taip pat verta turėti plačiakraštę kepurę, dengiančią ne tik galvą, bet ir ausis bei sprandą.

„Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, naudinga reguliariai tikrintis odos darinius ir bent kartą per metus apsilankyti pas dermatovenerologą. Tiems, kurie turi daug apgamų ir pigmentinių dėmelių, tai daryti geriausia kas 6 mėnesius. O pastebėjus naują darinį, kuris neišnyksta per dvi savaites, verta nieko nelaukus pasitarti su specialistu.

Dažniausia klaida – odos darinių spaudymas ar bandymas juos šalinti savarankiškai. Jei darinys neišnyksta, tai gali būti netgi odos vėžio pradžia. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su specialistu.

BNS inf.