Politikai bandė „nuplakti“ Šilutės PSPC vadovę

AZUKAITIENE 1Šilutės rajono politikai susirūpino dėl Ūkio banko griūties pasekmių – Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) sąskaitoje minėtame banke užstrigo bemaž 2,1 mln. litų.

Šilutėje sklando gandai, kad Šilutės PSPC darbuotojams liko nemokėti atlyginimai, kad įstaigos vadovė Jadvyga Ažukaitienė kviečiama ant valdžios kilimo ir reikalaujama jos atsistatydinimo.

Ketvirtadienį Kontrolės komiteto pirmininkas, buvęs rajono meras, dabar opozicijos lyderis Virgilijus Pozingis pakvietė Šilutės PSPC vyriausiąją gydytoją J.Ažukaitienę pateikti informaciją apie įstaigos finansinę situaciją.

Skolų neturi, atlyginimai bus

J.Ažukaitienė sakė,  kad nors Ūkio banke dabar liko šiek tiek daugiau nei 2 mln. Lt įstaigos lėšų, tačiau PSPC dar turi apie 250 tūkst. Lt kituose bankuose. Be to, kelias dešimtis tūkstančių litų vėluoja sumokėti Teritorinė ligonių kasa, kelios įmonės yra skolingos už suteiktas paslaugas. Šie pinigai taip pat įplauks į PSPC sąskaitas.

Šilutės PSPC skolų paslaugų teikėjams neturi, įstaigos darbuotojams atlyginimai už sausio mėnesį jau sumokėti, o netrukus bus sumokėtos ir vasario mėnesio algos – pinigų tam užteks.

Pinigus tikisi atgauti

J.Ažukaitienė jau pateikė reikiamus dokumentus Ūkio banko įsipareigojimus perėmusio Šiaulių banko Šilutės filialo vadovybei ir gavo pažadą, jog artimiausiomis dienomis į PSPC sąskaitą bus pervesta valstybės apdrausta indėlio suma – 100 tūkst. eurų.
Likusių užstrigusių pinigų, pasak J.Ažukaitienės, įstaigai reikės laukti, kaip ir visiems kitiems žlugusio banko klientams – tol, kol bus parduotas banko turtas.

Kontrolės komiteto nariai priekaištaudami J.Ažukaitienės klausė, kodėl jos vadovaujama įstaiga naudojosi Ūkio banko paslaugomis. Tarsi ji iš anksto turėjo suprasti, kad šis bankas žlugs.

J.Ažukaitienė sakė, kad aptarnavimu Ūkio banke nesiskundė: visą laiką pavedimai būdavo atliekami greitai ir bene pigiausiai iš visų rajone veikiančių bankų. Kita vertus, Savivaldybės administracija dar ir dabar nėra parengusi jokių rekomendacijų, kurie bankai patikimesni ir kurių paslaugomis naudotis.

Beje, ir Savivaldybės administracija Ūkio banke turi įstrigusius 0,5 mln. litų. Todėl J.Ažukaitienė priminė, kad ji nėra vienintelė įstaigos vadovė, kuriai taip nepasisekė.

Be to, pasak vyr. gydytojos, PSPC sąskaita Ūkio banke buvo atidaryta nuo pat šio banko Šilutėje įkūrimo – daug anksčiau, nei ji pradėjo eiti vyr. gydytojos pareigas.

Žeminti medikės neleido S.Stankevičius

Kontrolės komiteto nariai, ypač buvę rajono merai Arvydas Jakas, Algirdas Balčytis ir V.Pozingis (posėdyje nedalyvavo vicemeras Šarūnas Laužikas), PSPC vadovei priekaištavo, kad ji, užuot laikiusi milijoninę sumą banke, privalėjo išleisti pinigus modernesnei įrangai pirkti, naujiems specialistams samdyti, PSPC filialų seniūnijose skaičiui plėsti.

A.Jakas replikavo, kad įstaigos vadovei trūksta kompetencijos, kad ji turėtų atsakyti už pinigų praradimą. Jis klausė, kaip J.Ažukaitienė vertintų Šilutės PSPC vadovės darbą, jeigu pati būtų tokios įstaigos steigėja.

J.Ažukaitienė atsakė, kad neturėtų pagrindo kaltinti vadovą, jei finansinės problemos kiltų ne dėl jo kaltės, o dėl visą šalį palietusios finansinės griūties, su kuria jokios savivaldybės įstaigos vadovas nė kiek nesusijęs.

Vienintelis politikas Saulius Stankevičius tramdė po Ūkio banko AZUKAITIENEproblemos staiga išmintingais tapusius savo kolegas politikus. Paremdamas J.Ažukaitienę, jis sakė, kad ji tikrai neturi jaustis atsakinga dėl sužlugusio banko ir ten įstrigusių pinigų.

Gindamas jos kompetenciją, jis sakė, kad nedaugelio Savivaldybės įstaigų vadovų sugeba taip sėkmingai vadovauti, kaip tai daro J.Ažukaitienė.

S.Stankevičius mano, kad reikėtų išsiaiškinti Šilutės PSPC stebėtojų tarybos, kurios vadovas šiuo metu yra politikas Vladas Kainovaitis, narių ir kai kurių rajono politikų kompetenciją ir gebėjimus tvarkyti pinigus. Tokią užuominą jis aiškiai skyrė buvusiems rajono merams, kurių dėka rajono biudžetas dabar skendi per 50 mln. litų skolose.

Taupė investicijoms

Kontrolės komiteto nariams J.Ažukaitienė aiškino, kad banke laikomos lėšos šiemet būtų naudojamos darbuotojų atlyginimams didinti, renovuoti PSPC pastato 4-ąjį aukštą, buvo suplanuota pirkti naują greitosios pagalbos automobilį ir baigti remontuoti šio padalinio patalpas bei garažus.

V.Pozingis abejojo, ar apie tokius planus buvo tartasi su įstaigos steigėju – Savivaldybės vadovybe.
Savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Ambrozaitis patvirtino J.Ažukaitienės informaciją sakydamas, kad planuojamas investicijas kartu aptarė dar praėjusių metų gruodžio mėnesį.

J.Ažukaitienė paneigė A.Jako priekaištą neva PSPC perdėtai taupo, laikydama daug pinigų banko sąskaitoje.

Įstaigos vadovė pavardijo, kiek per praėjusius metus atlikta darbų, kiek įsigyta naujos įrangos, –  tam išleista apie 400 tūkst. litų. Be to, patyrusiam politikui ji priminė, kad PSPC vadovė nėra vienasmenė įstaigos valdytoja. Rajono Taryba kartą per metus nustato įstaigos darbuotojams skirtą mokos fondą, kad Taryba patvirtina įstaigos investicijų programą ir t.t.

Vyr. gydytoja buvo parengusi sprendimų projektus dėl didesnio mokos fondo ir naujų investicijų pateikti rajono politikams kaip įprasta, tuoj pat po 2013 m. savivaldybės biudžeto patvirtinimo, kovo mėnesį.

Deja, dabar visiems tenka susitaikyti su tuo, kad Ūkio banko griūtis pakoreguos Šilutės PSPC investicijų bei mokos fondo didinimo planus.

O kas atsakingas už SNORO „saulę“?

Iškart po Kontrolės komiteto posėdžio V.Pozingio paklausėme, ar politikai netaiko skirtingų atsakomybės už nesėkmes standartų. Kodėl bankrutavus Ūkio bankui įtakingi valdžios politikai abejoja sėkmingai veikiančios įstaigos vadovės kompetencija, jai priekaištauja dėl įžvalgumo trūkumo, visiškai pamiršdami bent pasiaiškinti, kokius nuostolius patyrė Savivaldybė ir jos įstaigos po banko „Snoras“ griūties.

Niekam ne paslaptis, kad „Snoro“ atsiradimo mūsų rajone iniciatorius buvo tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas, dabar einantis neetatinio vicemero pareigas. Visi gerai žino, kas rūpinosi, kad Savivaldybės įstaigos ir įmonės būtinai atsidarytų sąskaitas tokiame „perspektyviame“ banke. Gal tik todėl, kad Š.Laužikas dabar yra įtakingas valdančiosios koalicijos politikas, jo nesenos praeities žygiai niekam nebeužkliūna?

V.Pozingis užtikrino, kad Kontrolės komitetas domėsis ir dėl „Snoro“ banko bankroto Savivaldybės patirtais nuostoliais. Toks klausimas galėtų būti svarstomas kovo ar balandžio mėnesį.