Politikai iš Šilutės uosto nori pelno į Savivaldybės biudžetą

Rajono politikai - Kontrolės komiteto nariai apsilankė Savivaldybės nuosavybei priklausančiame Šilutės uoste, kurio administravimas koncesijos sutartimi perleistas privačiai UAB „Kintai“.

Bendrovės „Šilutės vandens turizmo centras“ direktorius R. Višinskas atsakė į visus Kontrolės komiteto narių klausimus.

Komiteto nariai, kuriems vadovauja konservatorius Zigmantas Merliūnas, jau nuo pat kadencijos pradžios planavo susitikimą su uoste įsteigtos bendrovės „Šilutės vandens turizmo centras“ direktoriumi Rimgaudu Višinsku. Nors iš esmės uosto veiklai ir tvarkai politikai jokių esminių priekaištų neturi, tačiau jiems ypač rūpi, jog jau keleri metai uosto veiklos pajamos siekia vos iki 50 tūkst. Eur, ir uostas į Savivaldybės biudžetą neįneša jokio pelno. Politikams kilo klausimų dėl uosto vietų užpildymo, darbo vietų skaičiaus.

Neišsami veiklos ataskaita ir kontrolierių priekaištai

Išvažiuojamajame Kontrolės komiteto posėdyje dalyvavo pirmininkas Z. Merliūnas, Edgaras Padimanskas ir Algirdas Gečas. Dalyvauti pokalbyje su R. Višinsku kartu su politikais atvyko ir Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis bei Tarybos sekretorius Andrius Jurkus.
R. Višinskas išdėstė įstaigos veiklą, finansinę situaciją ir priežastis, kodėl įstaiga nepasiekia tokios veiklos, kuri neštų pelną į Savivaldybės biudžetą.

Pasak R. Višinsko, uostas nedidelis, jame nuomos vietų laivams laikyti yra tik iki 120. Laivus laivininkai laiko daugiausia iki 5 mėnesių per metus, pilnas laivų uostas būna tik tris vasaros mėnesius. Laivo laikymo nuoma priklauso nuo laivo dydžio ir siekia nuo 80 iki 120 Eur per mėnesį.
Uoste yra degalinė, yra automobilių stovėjimo aikštelė, statomas garažas laikyti vandens transportui. Kitaip tariant, konsesininkas organizavo visas paslaugas, kurios yra aptartos sutartimi. Uosto aplinka pavyzdinga ir niekas dar nepareiškė jokių priekaištų.

Liberalas A. Gečas turėjo daugiausia priekaištų. Jis sakė, kad jau daug metų jis yra Savivaldybės politikas ir prieš 11 metų pats balsavo už uosto administratoriaus koncesijos sutartį. Tačiau dabar, pasak A. Gečo, jo netenkina uosto finansiniai reikalai. Stebėtina, kad bendrovė koncesijos sutartimi ėmėsi valdyti bemaž 4 mln. Eur vertės rekonstruotą uostą, o per 11 metų nesugebėjo tokią veiklą paversti pelninga ir Savivaldybės biudžetui.

A. Gečas stebėjosi, kad uosto direktorius pateikia Savivaldybės tarybai veiklos ataskaitą, kurią galima būtų pavadinti kasmetiniu „Copy paste“ (tiesiog nukopijuotu) dokumentu. Jis sakė, norėtų labiau išskleistos ataskaitos, jog norėtų, kad matytųsi pajamų tendencijos ir kad eitų atrasti būdus, kaip pajamas padidinti.

Buvo prisimintas ir įstaigos veiklos kontrolės aktas. Jame kontrolierė išdėstė pastabas, kad uosto administratorius nėra sudaręs finansinių sutarčių su kaimynais, kurie naudojasi uosto keliu, bendra infrastruktūra, turtas be inventorizacinių numerių ir t.t.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šis A. Gečo priekaištų dėstymas nebuvo itin sklandus. Tiek politikas, tiek koncesininkas nevengė ir kur kas emocingesnių žodžių, kurie nesunkiai galėjo taikų susirinkimą paversti paprasčiausiu barniu. Visgi galiausiai abi pusės sugebėjo susitvardyti ir pradėjo rinktis taikesnius žodžius.

Nenori tapti PVM mokėtoju

Kalbėdamas apie gaunamas pajamas R. Višinskas prasitarė, kad būna atvejų, jog kai kurias veiklas tenka vykdyti ir per UAB „Kintai“ bendrovę. Tai todėl, kad jam norisi išsaugoti „Šilutės vandens turizmo centro“ veiklą, kuris nėra PVM mokėtojas, todėl uosto veiklos pajamos negali perkopti 50 tūkst. Eur ribos.

PVM mokėtojo statusas bendrovei „Šilutės vandens turizmo centras“, pasak R. Višinsko, atneštų ne pelną, bet dar didesnius nuostolius. Juk nė vienas laivininkas nenorėtų, kad jo ir taip nepigi laivo stovėjimo vieta pabrangtų dar 21 proc. – PVM dydžiu.

Su kaimynais, o ypač su Žvejų ir medžiotojų draugija, jokia sutartimi negalima sutarti – jie nemoka nei už uosto kelią, nei už jo priežiūrą. Uosto kelias, nors visiškai prižiūrimas uosto administracijos, yra registruotas kaip miesto kelias.

Kiti kaimynai, kurie mažai dėmesio skiria aplinkai – Savivaldybės Sporto mokyklos irkluotojai. „Tad gal Savivaldybė norėtų mokėti už juos kokius nors mokesčius?..“, – klausė R. Višinskas.
Jis biurokratišku pavadino reikalavimą visą iš Savivaldybės gautą uosto turtą paženklinti inventoriniais numeriais. Tačiau tokį nurodymą pažadėjo įvykdyti.

Komercijos direktorius, korespondentas