Šilutiškiai ir rajono tarybos opozicijos politikai jau seniai domisi Šilutės uosto veikla. Politikus visada domino faktas, kad Savivaldybės biudžetas iš uosto veiklos negauna jokio pelno.
Pirmasis naujosios Savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdis pasibaigė su konkrečia užduotimi labiau pasidomėti UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ finansine situacija. Kitaip tariant, komiteto nariai stebėjosi, kad koncesijos sutartis su UAB „Kintai“ „Dėl Šilutės prieplaukos (uosto) operatoriaus“ sudaryta 25 metams: įsigaliojimo data – 2008-ųjų rugsėjo 26 d. Sutarties laikui praėjus net jau bemaž 11 metų Savivaldybė negauna jokių pajamų iš jai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kurio vertė – net 6,283 mln. Eur.
Pasak minėto komiteto pirmininko Zigmanto Merliūno, jis norėtų rajone rasti tokių turto savininkų, kurie duotų jam 6 mln. Eur vertės turtą ir dešimtmečiais neprašytų už tai jokio atlygio.
Sutartį vykdo, bet turi ir priekaištų
Pirmą devintosios kadencijos Kontrolės komiteto posėdį vedė konservatorius Z. Merliūnas. Jis iš kart atsiprašė už galimus nesklandumus, nes komitete dauguma yra pirmą kadenciją pradėję politikai, išskyrus Algirdą Gečą ir Steponą Kazlauską.
Komiteto nariams atsiskaityti už per pusmetį atliktus darbus atėjo Savivaldybės kontrolierė Jolita Stonkuvienė su pavaduotoja Judita Subačiene.
Iš kontrolierės pateiktos ataskaitos politikai labiausiai susidomėjo informacija apie UAB „Šilutės vandens turizmo centras“, kuriai administruoti yra sudaryta Savivaldybės administracijos bei UAB „Kintai“ koncesijos sutartis.
Pasak J. Stonkuvienės, praėjusios kadencijos Savivaldybės politikai buvo išreiškę pageidavimą atlikti „Šilutės vandens turizmo centro“ auditą. Todėl Kontrolės ir audito tarnyba nutarė atlikti tyrimą, siekdama patikrinti, ar vykdoma Šilutės prieplaukos koncesijos sutartis.
Dėstydama tyrimo faktus J. Stonkuvienė pažymėjo, kad svarbiausias sutarties sąlygas bendrovė vykdo be priekaištų.
Koncesininkas – UAB „Kintai“ laiku įregistravo kontroliuojamą UAB „Šilutės vandens turizmo centras“. Vietoje sutartų 5 darbo vietų yra įdarbinti 8 žmonės, bendrovės veikla yra draudžiama.
Koncesininkas vykdo įsipareigojimus ir užtikrina, kad prieplaukoje visą sutarties galiojimo laikotarpį būtų teikiamos nurodytos viešosios paslaugos: laivų švartavimo ir stovėjimo, slipo laivų nuleidimo – iškėlimo, automobilių aikštelės, laivų saugojimo elinge ir ant kranto, elektros energijos ir vandens tiekimo į laivus, buitinės, informacinės, telefono, interneto paslaugos. Yra patvirtinti teikiamų paslaugų įkainiai.
Koncesininkui vykdant sutartį yra nustatyta Koncesininko grynojo pelno marža – iki 10 procentų nuo pajamų. Koncesininko gautas grynasis pelnas, kuris viršys nustatytą 10 procentų nuo pajamų ribą, vadovaujantis LR teisės aktais bus skirstomas Koncesininkui ir Savivaldybei, santykiu 40:60 proc. Pelnas skaičiuojamas nuo suteiktų paslaugų pajamų.
Pasak kontrolierės J. Stonkuvienės, Koncesininkas iki 2013 m. pelno negavo, todėl mokėjimų nuo grynojo pelno Savivaldybei neatliko. 2013 – 2017 m. grynasis pelnas neviršijo 10 proc. pajamų ribos, todėl Savivaldybės biudžetas tai pat jokios pelno dalies negavo.
Kontrolierės pateikė ir dar vieną faktą, kuris joms kelia abejonių. Šilutės savivaldybei priklausantis turtas – uostas, kurio vertė per 6 mln. Eur, nėra inventorizuotas. Kontrolierės rekomenduoja administracijai siekti išvengti rizikos klaidoms atsirasti ir, kad būtų galima lengvai identifikuoti, perduoto rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto 28 vienetus, kurių likutinė vertė – 6,282 mln. Eur, paženklinti inventoriniais numeriais.
Ar nėra betikslių pirkinių, kad sumažinti pelną?
Papildomi klausimai išklausius kontrolierės ataskaitą pirmiausia kilo politikams, kurie Taryboje yra jau nebe pirmą kadenciją. A. Gečas minėjo, kad politikai jau nebe pirmi metai gauna nepilną informaciją apie Šilutės uosto veiklą. Jo manymu, UAB „Kintai“ direktorius Rimgaudas Višinskas nestokoja arogancijos atsakinėdamas į politikų klausimus.
S. Kazlauskas domėjosi ar yra paskaičiuotos konkrečios pajamos už uoste laikomus laivus ir kitą techniką, ir ar kas nors tikrino, kaip tiksliai tai atliekama. Jo nuomone, šioje srityje yra didžiausia galimybė nuslėpti tikras pajamas, kad pelno netektų dalintis su Savivaldybe.
Valstiečių – žaliųjų sąjungos atstovas Edgaras Padimanskas mano, kad pelnas greičiausiai gali būti mažinamas pirkimų išlaidomis – įsigyjant bendrovei ne pirmo būtinumo prekes.
Kontrolierės negalėjo atsakyti į politikų prielaidas, nes jų kontrolės tikslai buvo kitokie.
Tačiau Kontrolės komiteto politikai, kiek padiskutavę nusprendė „Šilutės vandens turizmo centro“ veiklą tirti toliau, surengti išvažiuojamąjį posėdį, apklausti Savivaldybės administracijos ir Koncesininko atstovus, susietus su uosto veikla.
Jeigu bus nurodyta – turtą inventorizuos
Šilutės uosto direktorius Rimgaudas Višinskas „Šilutės naujienoms“ pasakojo, kad Savivaldybės administracija jam perdavė visą minimą turtą pagal sąrašą. Koncesijos sutartyje tokio nurodymo, kad laikinai perduotas Savivaldybės turtas turi būti inventorizuotas ir paženklintas, nėra.
R. Višinskas mano, kad Savivaldybės administracija savo turtą inventorizuoti ir paženklinti turėtų pati. Tačiau jeigu bus nuspręsta kitaip, R. Višinskas, sugrįžęs iš atostogų, organizuos Šilutės uosto turto inventorizaciją.