Popietė su birbynių meistru

budrio jubiliejus visiKraštietis, nusipelnęs meno veikėjas Pranas Budrius, dabar gyvenantis Vilniuje, vasario 20 dieną minėjo 75-erių metų jubiliejų. Šia proga Bikavėnų bibliotekoje surengta prisiminimų popietė su jubiliato broliu Kazimieru Budriu.

Iš mažo kaimo – Gorainių – kilę broliai Pranas ir Kazimieras Budriai daug nuveikė Lietuvai, gimtajam kraštui, įnešė didelį indėlį į Lietuvos kultūrą.

Jų gyvenimas – spalvingas ir prasmingas, įprasmintas gražiais darbais ir įvertintas įvairaus lygio apdovanojimais. Apkeliavę visą pasaulį su šokių ir dainų ansambliu „Lietuva“, susipažinę su daugelio šalių kultūra ir plačiai populiarinę mūsų šalies kultūrą, jie sugrįžta į gimtinę.

K.Budrys pasakojo, kad meilė muzikai užgimė vaikystėje stebint grojantį savo tėvelį. „Suklaupę žiūrėdavome, kaip tėvuko pirštai mikliai spaudo bandonijos mygtukus, ir mokydavomės. Visą savo laisvą laiką jis praleisdavo su muzika“, – prisiminė Kazys.
Pirmasis mokytis į Klaipėdos S.Šimkaus muzikos mokyklą išvažiavo Pranas, o po ketverių metų – ir Kazys. Nors tam tėvukas nepritarė, sakydamas, kad šeimoj užtenka vieno muzikanto.

Po mokslų Klaipėdoje sekė 5 metai Lietuvos konservatorijoje. Broliui budrio jubiliejus kazimierasPranui vadovaujant „Lietuvos“ ansambliui, Kazimieras buvo instrumentų orkestro vadovas. O šiuo metu Kazys žinomas ir kaip geras liaudies instrumentų meistras.

Į biblioteką susirinkusiems bikavėniškiams, gorainiškiams, vainutiškiams ir kitiems svečiams buvo įdomu kartu su muzikantu leistis į prisiminimus, priminti įdomių praeities įvykių detales, paklausinėti apie keliones į tolimas šalis.

Nuostabūs K.Budrio birbynės garsai nešė tai į Italijos kalnus, tai į saulėtą gėlių pievą. Savo kūrybos romansą apie gimtinę Kazys padainavo, pritardamas bandonija.

Viskam prisiminti būtų neužtekę ir visos dienos. Po ilgo pokalbio nutarta, kad reikia ekskursijos po gimtąsias vietas – ją pravesti pažadėjo pats Kazys.

Bibliotekininkė Daiva Puidokienė dėkojo svečiui už gražius pasakojimus ir muziką ir prašė perduoti jubiliatui „būti tvirtam kaip ąžuolui ir ošti dar šimtą metų“.