Potvynio apsemtas pamarys tapo didžiausia Lietuvos čiuožykla

pievos uzsaloVos šilutiškiai ir pagėgiškiai lengviau atsikvėpė dėl nustojusio kilti Nemuno vandens, hidrologai prognozuoja, jog netrukus vandeniu apsuptas sodybas sukaustys ledas.

Šiuo metu gelbėtojai stengiasi maistą gyventojams tiekti plaukdami properšomis, tačiau plonas ledas paspaudus šaltukui, valtimis bus neįveikiamas.

Nemunas „nebenori tekėti“

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigė, jog nors ledų sankaupos ties Kuršių mariomis jau nebėra, jūros ir marių vandens lygis yra toks aukštas, kad Nemunas, paprastai tariant, „nebenori tekėti“ ir todėl ištvinęs vanduo laikosi.

„Situacija pablogėjo ir tada stabilizavosi. Nors sniegas, kuris tirpo, jau ištirpo, tačiau vandens lygis nekrenta. Pajūrio žemumoje, žemiau Rusnės, nuolydis mažesnis nei 10 centimetrų į vieną kilometrą. Taigi per 10 kilometrų nuolydis viso labo tik 70 centimetrų, o Kuršių mariose šiuo metu vandens lygis apie 56 centimetrais aukštesnis už vidutinį, Baltijos jūroje – 33 pievos uzsalo 1centimetrais aukštesnis už vidutinį. Tad, suprantate, vanduo tiesiog neprateka, jam lengviau išsilieti į šalis, nei įveikti tą visą barjerą, nes nuolydžio beveik nėra“, – aiškino A. Kajutis.

Atoslūgis kartu su šalčio banga

Jo turimais duomenimis, sinoptikai prognozuoja, kad po kelių dienų pakils atmosferos slėgis. Dėl to turėtų kristi Baltijos jūros vandens lygis.

„Tuomet jau vanduo plūs laisvai iš Kuršių marių, atitinkamai – ir iš Nemuno į Kuršių marias. Štai nuo išeiginių jau turėtų vanduo pajudėti. Bet greičiausiai jis užšals. Bėda ta, kad tuomet gyventojai pradeda važinėti su mašinomis ledu ir kasmet bent vienas – du automobiliai įlūžta. O tie, kurie atskirti sodybose, greičiausiai vaikščios ledu. Jiems turbūt lengviau būtų, kad neužšaltų, bet nieko kitaip nepadarysi – kai tik sniegas liausis, plūstels šaltis iki -10 laipsnių. Laukuose vandens gal kiek ir sumažės, bet visas jis tikrai nespės ištekėti iki šito atšalimo. Kuršių mariose dreifavusios nuolaužos jau sustingo, nes vandens temperatūra visur – apie 0 laipsnių, nedaug tereikia, kad užšaltų, – aiškino hidrologas.

Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius teigė, jog apsemtas teritorijas pamažu kausto ledas, stovintis vanduo jau užšalo, o vietos, kur teka silpna srovė, užsitraukė plonu ledu.

Gali prireikti sraigtasparnių

„Mūsų gaisrininkai, gelbėtojai maistą apsemtiems gyventojams dar šiandien mėgins nuplukdyti patys. Kaip tik ką tik išplaukė padėti dviems šeimoms. Vieniems gyventojams pasibaigė ir dujų balionas, ir maistas. Seniūnai paprašyti visada bendrauti su savo gyventojais. Jie parūpina maisto, o gelbėtojai nuplukdo. Kadangi matome oro prognozes, paprašėme kariškių, kad iki savaitgalio pas pievos uzsalo 2mus atvyktų amfibija. Bet jei užsidės storesnis ledas, ir toks specialusis transportas gali pasikabinti ant ledo, nepervažiuoti ir neperplaukti. Blogiausiu atveju liks sraigtasparnis…“, – dėstė V. Bendaravičius.

Pagėgių civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Vaidotas Degutis tikino, jog situacija keičiasi Pagėgių rajono gyventojų nenaudai.

„Šąla, o dar ir sniegas prisidėjo. Neužšalusių plotų lieka vis mažiau, – kalbėjo priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas. – Gelbėtojai turimomis priemonėmis dar pasiekia gyventojus, bet kaip toliau bus… Vargu ar galėsim pagelbėt. Dabar gelbėtojai plaukia properšomis, kanalais, persivelka valtis per ledą – va tokiu principu. O patys gyventojai niekur neina iš namų.“

Apsemtų gyventojų skaičius Pagėgių savivaldybėje išlieka toks pats kaip skelbta anksčiau: 22 sodybos, 72 gyventojai.

„Potvynio prasme situacija stabili. Tik Panemunės poste paskutinę parą vanduo pakilo 9 centimetrais. O kitur – laikosi, nekrinta. Jeigu, kaip prognozuojama, didės šaltis, tai ir ledas visur storės. Tikimės sulaukti tos vikšrinės amfibijos. Parašėm tokį prašymą“, – vylėsi V. Degutis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.