Kasmetinis pasirengimas potvyniui šiemet aptartas potvyniui jau apsėmus kelią į Rusnę ir vandeniui liejantis į važiuojančius automobilius.
Visgi kelininkai dar nežada pradėti kilnoti važiuojančiųjų per apsemtą ruožą, kol vandens gylis nepasieks 20 cm atžymos, o posėdžio dieną – trečiadienį – jis siekė 16 cm.
Ugniagesiai, policija, medikai ir kitų tarnybų vadovai tikino ekstremaliai situacijai esantys pasirengę ir nieko naujo nebeprigalvosiantys.
Visgi naujų ir netikėtų pasiūlymų dėl išgyvenimo potvynio metu būta.
Kariškiai gelbėti neskubės
Šilutės r. savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas sakė, kad tikimasi įprasto potvynio: tokio, kuris užlieja 24 kaimus šešiose seniūnijose, o gyvenimą sutrikdo 427 gyventojams.
Bet jis priminė, kad potvynis kasmet pateikia vis naujas problemas, o šiemetinė – kariškių pranešimas apie sugedusias jų amfibijas. Tad, anot R.Renčeliausko, skęstančiųjų gelbėjimas šiemet gali likti pačių skęstančiųjų reikalu.
Vis dėlto gyventojai neliks be pagalbos, yra galimybė kviestis sraigtasparnį, priemonių turi ir Šilutės ugniagesiai gelbėtojai.
Kelininkai tvarkos nekeis
Savivaldybėje jau sulaukta rusniškių, prašančių jau dabar pradėti kelti automobilius per apsemtą kelią, skambučių. Ne vienas vairuotojas jau užgeso vandens apsuptyje, tikino dėl to automobilį sugadinęs.
R.Renčeliauskas kreipėsi į Klaipėdos regiono kelių Šilutės kelių tarnybos viršininką Algirdą Jakubauską, klausdamas, ar nebūtų galima kėlimo pradėti jau dabar?
Tačiau kelininkų vadovas žadėti neskubėjo: anot jo, tikimasi, kad žiemos potvynis jau eina į pabaigą – gal kelti ir visai nereikės. Kai spigina tokie šalčiai, pasak A.Jakubausko, kilnoti automobilius iš viso sudėtinga, o žmonės iš viso turėtų pagalvoti, leistis į keliones ar ne.
„Perkėlimo tvarka patvirtinta Susisiekimo ministerijos ir mes jos nekeisim, o Savivaldybei tokių sprendimų neleista priimti. Kilnosim, kol vandens gylis neviršys 80-ties centimetrų, o tada nutrauksim“, – sakė kelininkų vadovas.
Važiuojantieji į Rusnę pastebėjo, kad kai mašinos išvažiuoja iš vandens, nuo jų ilgai teka vanduo, todėl susidaro ilgas slidus kelio ruožas. Anot A.Jakubausko, jis nuolat barstomas, kasdien čia dirba ir greideris.
Jis tikino, kad technika kasdien prastumdo ir į dešinę kelio pusę suneštus ledus, kurie smarkiai stabdo vandens srovę. Bet stumti ledus pro krūmus per tokius šalčius yra tiesiog technikos laužymas.
PGT siūlo užšaldyti kelią
Autobusų parko direktorius Artūras Stonkus neslėpė bijąs šalčių, nes iš Rusnės parvažiuojantis specialusis autobusas, anot jo, būna panašus ne į mašiną, o į varveklį. Bandoma tą autobusą tvarkyti, šiemet jis irgi perdažytas, bet jau reikėtų galvoti apie naują techniką, tik trūksta lėšų. Jeigu sugestų šis 35-erių metų senumo autobusas, pagal užsakymą gaminamos trūkstamos detalės iš Vokietijos būtų parvežtos tik po 3 mėnesių.
„Kol sugesim – važiuosim“, – reziumavo A.Stonkus.
Ilgai nekalbėjo ir „Šilutės polderių“ vadovas Arūnas Jagminas, nes iš tų kalbų, jo žodžiais tariant, daugiau pinigų vis tiek neatsiras – polderių prižiūrėtojai potvyniui pasiruošę.
„Visada pasiruošę ir gaisrams, ir potvyniui“ – raportavo ir Šilutės PGT viršininkas Rimantas Mačijauskas. Ugniagesiai pernai gavo naują visureigį gražiu pavadinimu „Marija“, kurio dar nespėjo išbandyti, tą žada padaryti važiuodami į Šyšos kaimą.
PGT turi ratinę amfibiją, kuri paruošta ir gali išvykti bet kurią minutę, turi ir dvi gelbėjimo valtis. Dabar PGT specialistai lanko užliejamose vietose gyvenančius žmones, apžiūri jų sodybų priešgaisrinę būklę.
R.Mačijauskas pasiūlė ir naujų išeičių. Anot jo, gal potvynio metu PGT turėtų kilnoti tik rusniškius, o dabar nemažą perkeliamųjų dalį sudaro pramogų ieškantys smalsuoliai. Be to, jis siūlė leisti užšalti apsemtam kelio Šilutė – Rusnė ruožui, tuomet visai nebereikėtų perkėlimo paslaugos.
Rusniškiai meldžia paaukštinti kelią
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovė Alma Vendzelienė sakė, kad GMP automobilius jau dabar reikėtų kelti, nes jie labai žemi, todėl jiems ir 15 cm gylis pavojingas.
R.Renčeliauskas patarė medikams, kai reikia vykti pas ligonius į Rusnę, susisiekti su PGT ir gelbėtojai, esant reikalui, perkels. Bet A.Vendzelienė tikino, kad Šilutės medikai to savavališkai daryti negali, nes jų keliones organizuoja tarnyba 112.
R.Renčeliauskas čia įžvelgia problemą, dėl kurios dar reikės derėtis, nes Bendrosios pagalbos centras, anot jo, visai nesidomi situacija potvynio zonoje.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gedeminas Karalius pastebėjo, kad mūsų rajono kaimų ugniagesiai iki šiol nėra aprūpinti skaitmeniniu radijo ryšiu, tai reikėtų padaryti iš Savivaldybės lėšų.
Viršininkas turbūt užmiršo, jog dėl to prieš kelerius metus buvo pateikta Savivaldybės paraiška, bet lėšų skirta tik Šilutės PG tarnybai. Dabar Savivaldybei siūloma ieškoti daugiau nei 20-ties tūkstantėlių iš savo biudžeto.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė mano, kad tie, kas vis dar abejoja estakados būtinybe, turėtų pavažinėti kartu su rusniškiais per apsemtą ruožą – kai kurių automobilių jau ir pavaros nebesijungia. Šio potvynio metu Rusnėje jau buvo ir mirčių, yra mirties patale gulinčių ligonių – artimiesiems ir kitiems žmonėms sudėtinga gauti reikiamas paslaugas, kai tenka važiuoti apsemtu ledijančiu keliu. Anot seniūnės, kai kurie rusniškiai jau rengiasi gairiuoti ledo kelią per apsemtas pievas, kurį dar pernai „Gyvybės keliu“ buvo praminę.
„Prašome bent elementariomis medžiagomis paaukštinti nors vieną apsemiamo kelio važiuojamąją pusę, kad mašinos pakaitomis, galbūt eismą reguliuojant šviesoforu, galėtų saugiai važiuoti į Rusnę ir atgal“, – sakė D.Drobnienė.