Ištisas savaites beveik nesustojantis lietus privertė pavojaus varpais skambinti ir javų, ir bulvių, ir kitų daržovių augintojus.
Bulves auginantys rajono ūkininkai vienbalsiai tvirtina tokios tragiškos vasaros neatsimenantys ir nuogąstauja, jog nemažos dalies laukų šiemet net ir kasti nebereikės.
Net savaitgalį dangui šiek tiek prašvitus į laukus įeiti galėjo ne visi, nes tam, kad technika neišmaurotų dirvos, reikėtų bent savaitės sausesnių orų. O jų meteorologai žada tik savaitės pabaigoje.
Tokių tragiškų metų neprisimena
Kad situacija žemės ūkyje šiemet itin prasta, „Šilutės naujienose“ jau rašėme rugpjūčio 5 d., straipsnyje „Šiųmetis javų derlius: ir nušaldytas, ir nusvilintas“. Prie javų augintojų prisideda ir bulviųaugintojai: jei orai nepagerės, dalies derliaus gali nepavykti išgelbėti.
Bene stambiausias rajono bulvių augintojas Algimantas Elijošius ūkininkauja Tarvydų kaimo laukuose, kur, anot jo, yra ir juodžemio, ir priesmėlio, ir priemolio. Bulvėmis ūkininkas šiemet užsodino apie 20 hektarų.
Humoro jausmo dar nepristingantis ūkininkas dabar bulves lygina su ryžiais: nors joms per daug vandens nesveika, tačiau bent 10-20 proc. bulvių laukų dabar mirksta vandenyje. A.Elijošius kol kas patikrino tik ant kalvelių pasodintus plotus, bet sako visai neįsivaizduojantis, ką aptiks, kai pradės kasti rimčiau.
Neaišku ir kaip žiemą laikysis pusę vasaros mirkytos bulvės. Daug metų šią kultūrą auginantis A.Elijošius žino, kad tokiuose gumbuose, net kai jie laikomi gerai vėdinamoje patalpoje, greit susidaro puviniai, kurie sparčiai plinta.
Pašnekovas augina ir kitų kultūrų, bet ir jų derliai šiemet nedžiugina. Štai pavasarį išpuvo nemaži žirnių plotai, kiti, kurie daubose buvo pasėti, kur melioracijos sistemos nebeveikia, visai nesudygo.
Subrandintus žirnius dar spėjo nuimti, o kas laukia grūdinių kultūrų, neaišku. Parudavę javai tebestovi ne tik A.Elijošiaus, bet ir daugybės kitų viso rajono ūkininkų laukuose.
„Neprisimenu tokių metų, kurie visiems žemdirbiams būtų tokie tragiški. Nepalankios oro sąlygos tęsiasi nuo praėjusios žiemos, kuri daug pasėlių iššaldė“, – sako A.Elijošius.
Rusniškiai visų daržovių kasa mažiau
Bulvių auginimas nuo seno buvo tradicinis rusniškių verslas, bet šiemetiniu derliumi nesižiaugia ir salos gyventojai.
Rusnėje gyvenantis Stasys (toliau vardai pakeisti) neslepia orus keiksnojantis mažiausiai tris savaites. Kaip nekeiksnos, kad kasti bulvių negali pradėti, nes į užmirkusius laukus įeiti neįmanoma.
Vyras džiaugiasi tik tuo, kad, net nežinodamas, ką žada vasara, šiemet bulves ypač giliai suvagojo. Todėl dabar vanduo bent jau tyvuliuoja tarpuvagėse, bet kerų dar nesemia. Tik ar tai bulves išgelbės, niekas nežino, nes žemė labai permirkusi.
Stasys yra įpratęs kasti sausas bulves, tad ir džiovyklų neturi, todėl save vadina tokiems metams nepasiruošusiu. Dabar jam lieka laukti, kol žemė pradžius.
Išrovęs kelis kerus jis sako radęs tik po kelias didesnes bulves, o visos kitos buvo tokios, kad net sėklai netiks. Vyras pastebi, kad ir jo kaimynai šiemet kasa žymiai mažiau bulvių nei ankstesniais metais.
Rusniškė Jolita kasmet prisiaugina ne tik bulvių, bet ir morkų, svogūnų, agurkų, kitų daržovių. Daržovių derliaus visai šeimai užtenka iki kito pavasario.
Bet šiemet pavasarinis jaunos moters darbas, panašu, nueis perniek, nes ji jau mato, jog pačiu geriausiu atveju daržovių užteks iki Naujųjų metų.
„Visą vasarą viskas gražiausiai augo, o dabar jau kas antra morka pajuodusi – pūti pradėjusi. Nors mano daržas – nežemoje vietoje, vanduo jame nuolat neslūgso. Raučiau jas, bet kad dar labai anksti, bent rugsėjo pabaigos ar spalio reikėtų sulaukti“, – pasakoja smulkia daržininke save vadinanti moteris.
Agurkai – priešingai – buvo uždžiovinti vos išdygę, tad jiems augimo pritrūko vasaros pradžioje.
Jolita džiaugiasi bent svogūnus jau spėjusi nuimti, bet ir tas džiaugsmas sąlyginis, nes trečdalis jų buvo supuvę, o ir visi kiti saulės beveik negavę, tad kaip laikysis, irgi neaišku.
Morkas reikia sėti į smėlį
Rusnės laukuose kelis hektarus bulvių auginantis ir jomis turguje prekiaujantis šilutiškis Arvydas derliaus žūtį komentuoja sarkastiškai. Anot vyro, tos bulvės, kur smėlyje buvo sodintos, užaugo patenkinamai, o tų, kurios į molingą dirvą atgulė, greičiausiai visai kasti nereikės – laiko nemažai susitaupys… Vieną plotą vyras rado išpuvusį nuo pavasario, tad čia, anot jo, irgi gerai – nebeliko ir kam pūti…
Savo morkas Arvydas vadina „akivaizdžiai per geromis“ ir žino, kodėl jos tokios užaugo – smėlyje pasėtos buvo. Jei morkų sėklas į molingą dirvožemį bersi, anot pašnekovo, šios šakotos ir trumpos būsiančios.
Įsipareigojusius gelbės Kaimo reikalų skyrius
Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sako bulvininkų skundų dar nesulaukęs, bet skyrius jau ruošiasi jiems padėti bent tuo, kuo gali.
Pasak P.Budvyčio, rengiamas prašymas Hidrometeorologijos tarnybai, kad ši parengtų pažymą apie Pamaryje per liepos ir rugpjūčio mėnesius iškritusių kritulių kiekį. Tokią pažymą Kaimo reikalų skyriuje galės gauti visi jos pageidaujantys ūkininkai – ir grūdininkai, ir bulvininkai. O reikia jos tam, kad supirkėjai, su kuriais bulvių augintojai iš anksto buvo sudarę derliaus pardavimo sutartis, netaikytų sankcijų tiems, kas įsipareigojimų įvykdyti šiemet nebegalės.
Pažymoje bus parašyta, kad, Šilutės hidrometeorologijos stoties duomenimis, iki rugpjūčio 19 dienos Šilutėje iškrito 173,8 mm kritulių, kai viso rugpjūčio norma yra tik 95 mm. Nemažai lijo ir liepą: tuomet iškrito 87,1 mm kritulių, o norma yra 80 mm.