Prapuolė Degučių tvenkinys: per dvi dienas Degučių tvenkinys ištekėjo per šachtoje atsivėrusias skyles

deguciai IMGP2130Savaitgalis Degučių gyventojams buvo paženklintas nemalonios staigmenos ir neįtikėtinos žvejybos: miestelio centre buvęs tvenkinys pradingo, palikęs dumble spurdančias žuvis, tad gyventojai jas gaudė rankomis, iki pažastų maknodami po purvą tvenkinio dugne.

Miestelio tvenkinio vandenį prarijo atsivėrusi „juodoji skylė“: neatlaikęs vandens svorio trūko užtvankos šachtoje buvęs betoninis vamzdis.

Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Budvytis, paskirtas organizuoti avarijos pasekmių likvidavimą, sako, kad avarijos priežastis – prieš 37 metus statytos užtvankos betoninės šachtos susidėvėjimas. Penktadienio popietę ištrupėjęs betonas atvėrė kelias maždaug 15 cm skersmens skyles.

Žvejai graibstė žuvis

Aplinkos apsaugos pareigūnai sako, kad visą savaitgalį dirbo įvykio vietoje. Jie pasakojo, kad specialiomis priemonėmis rinko ir perkėlinėjo žuvis į Mirglono upelį, esantį žemiau tvenkinio. Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys tikisi, kad žuvys sėkmingai pasieks Šyšos upę, nes Mirglonas yra dešinysis Šyšos intakas.

Tiesa, upeliukas – gerokai užžėlęs. Degutiškiai ir jame iš žolių graibė IMGP2139leisgyves žuvis, bet galbūt kai kurioms pavyks nusigauti iki sraunesnės Šyšos.

Padaryta žala gamtai dar neapskaičiuota. A.Kairys mano, kad ji nebus milžiniška, nes per savaitgalį pareigūnai nematė nė vienos nugaišusios žuvies.

Tačiau pasak degutiškių žvejybą plikomis rankomis mačiusios vienos šilutiškės, senkantis vanduo baltavo nuo aukštyn pilvais plūduriuojančių žuvų.

Sekmadienį, jau gerokai nusekus 2-3 metrų gylio tvenkinio vandeniui, šlapią dugną nusėjo žuvies mėgėjai. Įbridę į dumblą jie graibė dūstančias žuvis, kurios šokinėjo tiesiai jiems į rankas. Vyrai ir vaikai krovė savaitgalio karščių dusinamus žuveliokus, kur tik galėjo: kas – į kibirus, kas – į krepšius, kas – į maišus, o kas – tiesiog į kišenes. Buvo vikruolių, apsirūpinusių tinklais, buvo išradingųjų, žuvies semtuvus susirišusių iš savo palaidinių…

Apie avariją sužinojo, kai pradėjo tvinti

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas teigia, kad ši nelaimė pareikalaus nemažų valstybės investicijų.

IMGP2154Komentuodamas įvykį, skyriaus vedėjas pasakojo, kad penktadienį apie 17 valandą Bendruoju pagalbos telefonu buvo gautas pranešimas apie senkantį Degučių tvenkinį. Į įvykio vietą išsiųsti Žemaičių Naumiesčio ugniagesiai – gelbėtojai, tačiau jie padėti niekuo negalėjo, nes nežinojo avarijos priežasties. Tik vėliau paaiškėjo, kad vanduo senka ištrupėjus tvenkinio užtvankos šachtoje buvusiam betoniniam vamzdžiui.

Vanduo per skylę tekėjo į netoliese esantį Mirglono upelį. Šis pradėjo tvinti. Šalia upelio gyvenantys žmonės išsigando potvynio pavojaus, pradėjo skambinti pagalbos numeriais. Bet vanduo nepakilo iki pavojingos ribos, nepasiekė žmonių namų. Užsėmė tik kelis laiptelius, vedančius prie upelio.

Užtvanka suiro, nes buvo sena

Spręsti Degučių tvenkinio problemą Savivaldybėje bus sudaryta komisija, kuriai vadovaus P.Budvytis. Jis „Šilutės naujienoms“ sakė, kad visi hidrotechniniai statiniai kasmet apžiūrimi. Šiemet balandžio 30 dieną komisija atliko ir Degučių užtvankos apžiūrą. Viskas atrodė tvarkoje, nes betono irimas yra nematomas.

Ko gero, pasak P.Budvyčio, betonas Degučiuose ištrupėjo paveiktas šios žiemos šalčių ir atodrėkių. Skylės atsivėrė 2-3 m po vandeniu, todėl specialistai jų iš karto nematė. Avarijai įtakos negalėjo turėti vandens lygis, nes jo Degučių tvenkinyje nebuvo labai daug – net 0,5 m žemiau perteklinės pralaidos.IMGP2175

Beje, panašaus amžiaus ir panašiomis technologijomis statytos ir kitos mūsų rajono užtvankos Žemaičių Naumiestyje, Šyliuose, Ramučiuose. „Jauniausia“ yra Makių (netoli Žemaičių Naumiesčio) tvenkinio užtvanka, pastatyta 1983 m.

Specialiosios komisijos nariai įvertins Degučių užtvankos būklę. Tada bus prašoma Vyriausybės skirti lėšų užtvankai remontuoti. Savivaldybė dėl užtvankos remonto išlaidų neturėtų patirti, nes visi hidrotechniniai statiniai priklauso valstybei.

Kada bus pradėti atstatymo darbai, neaišku. Pasak P.Budvyčio, dabar objektas pavojaus gyventojams nekelia, tad teks laukti, kol valstybės biudžetas ras pinigų.

Daugiau nuotraukų čia

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.