Susidūrimai su laukiniais gyvūnais Lietuvoje dažni, o jų pasekmės – vis brangesnės. Nors pernai tokių įvykių fiksuota mažiau nei ankstesniais metais, vidutinė žalos suma buvo beveik 300 eurų didesnė.
Didžiausia susidūrimų koncentracija pernai fiksuota pavasarį. Išsiskyrė gegužė – vien per šį mėnesį, BTA duomenimis, fiksuota beveik 100 atvejų, o žalų suma siekė daugiau nei 290 tūkst. eurų.
Pereinamuoju paros metu keičiasi matomumas, akys sunkiau prisitaiko, o reakcijos laikas ilgėja. Tokiose situacijose net ir nedidelis greičio viršijimas ar akimirkos dėmesio praradimas gali lemti susidūrimą.
2025 m. daugiau nei pusė visų susidūrimų kelyje įvyko su stirnomis – 53 proc. Šie gyvūnai itin aktyvūs ir dažnai netikėtai kerta važiuojamąją dalį. Nors briedžiai sudaro tik nedidelę dalį įvykių, šių susidūrimų vidutinė žala yra didžiausia. Stipresnio susidūrimo su briedžiu atveju, visas gyvūno svoris keliauja į automobilio saloną ir sukelia pavojų žmonėms.
Tarp brangesnių įvykių – ir susidūrimai su smulkesniais gyvūnais, pavyzdžiui, katėmis. Net mažesnis gyvūnas gali sukelti reikšmingų nuostolių, jei susidūrimas įvyksta didesniu greičiu.
45 proc. visų susidūrimų su laukiniais gyvūnais įvyko tarp 18 ir 24 val., kai eismas dar intensyvus, o matomumas jau prastėja. Nuo vidurnakčio iki 6 val. įvyko 21 proc. susidūrimų, ryte – 20 proc., dieną tik 14 proc. Vakare vairuotojai dar važiuoja įprastu tempu, gyvūnai jau tampa aktyvesni, o žmogaus akys sunkiau prisitaiko prie blėstančios šviesos.
2025 m. didžiausia BTA fiksuota žala siekė daugiau nei 26 tūkst. eurų – tiek kainavo susidūrimas su į kelią išbėgusia stirna. Kitas įvykis atsiėjo beveik 19 tūkst. eurų, o susidūrimas su briedžiu – apie 16 tūkst. eurų. Tarp brangiausių įvykių dominuoja netikėtumo faktorius – visi vairuotojai nurodo, kad gyvūnas į kelią išbėgo staiga.
BNS inf.