Veikti greitai ir koordinuotai
Pratyboms „Baltijos bastionas“ Šilutėje susibūrė 246 šauliai iš Klaipėdos krašto, Tauragės, Vilniaus ir Utenos rinktinių. Visą savaitgalį Šilutėje buvo imituojamos įvairios situacijos, kurioms spręsti reikalingi greiti ir koordinuoti skirtingų institucijų ir organizacijų veiksmai. Dalis šaulių imitavo priešiškų jėgų veiksmus, komendantiniai šauliai patruliavo mieste, patikros punktuose stabdė ir tikrino transporto priemones. Ypatingas dėmesys skirtas miestui strategiškai svarbių objektų apsaugai, savivaldybės administracijos evakuacijai.
Pratybų dalyviai taip pat mokėsi suteikti pirmąją medicinos pagalbą sudėtingomis sąlygomis, efektyviai valdyti sužeistųjų srautą ir užtikrinti sklandų jų transportavimą į gydymo įstaigas. Taktinės medicinos mokymuose dalyvavo ir Šilutės gyventojai – mokėsi panaudoti turniketą, stabdyti masyvų kraujavimą, kitų svarbių veiksmų.
Pratybų užduotims atlikti pasitelkti dronai ir ryšių valdymo sistemos, skirtingos transporto priemonės, inžinierių pagalba. Karo policijos ir KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305-osios pėstininkų kuopos savanorių stebėtojų komanda padėjo šaliams, dalydamasi savo patirtimi.
„Tokios pratybos ypač svarbios glaudžiam skirtingų organizacijų bendradarbiavimui. Veiksmai Šilutės mieste parodė šaulių stiprybes bei silpnybes, ko reikia mokytis intensyviau. Svarbiausia – nenuleisti rankų ir treniruotis, kad klaidų būtų kuo mažiau“, – įsitikinęs pratybų „Baltijos bastionas“ vadovas, Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės, Priekulės Vėtros šaulių kuopos vadas Algimantas Poška.
Gyrė šaulių profesionalumą
Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus tokiose pratybose dalyvavo ir šaulių pasirengimą veikti ekstremaliose situacijose stebėjo pirmą kartą. Jis pažymėjo, kad bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų suteikia neįkainojamą naudą savivaldai, leidžia keistis patirtimi ir padeda operatyviai reaguoti į nenumatytas situacijas.
Pasak A. Jurkaus, savivaldybės administracijoje ypač svarbūs įgūdžiai apima krizių valdymą, vidinę ir išorinę komunikaciją, strateginį planavimą, taip pat technologijų integraciją ir duomenų analizę, kas leidžia priimti tinkamus sprendimus kasdienėje veikloje.
Savivaldybės patarėja-parengties pareigūnė, už mobilizaciją atsakinga Vilma Stungurienė pažymėjo, kad tokios pratybos – tvirti žingsniai ruošiantis veikti esant nenumatytoms aplinkybėms. „Ekstremalios situacijos gali nutikti bet kurią dieną. Ar kiltų gaisras, ar potvynis, turime būti pasiruošę ir iki tol aptarę svarbius klausimus: nuo gyventojų evakuacijos iki svarbių dokumentų apsaugos, kaip veiksime paskelbus mobilizaciją šalies mastu“, – sakė V. Stungurienė.
Šauliai, Karo policija, KASP savanoriai, Šilutės ligoninės medikai noriai bendradarbiavo tarpusavyje, o gyventojai aktyviai įsitraukė į saugumo stiprinimo veiklas.
Šaulių sąjunga – kiekvienam
Šaulių kuopos vadas A. Poška pažymėjo, kad Lietuvos šaulių sąjungos nariai – civiliai, kurie laisvu nuo darbo metu, skiria savo laiką ir energiją pratyboms, įsitraukia į mokymus, siekia stiprinti įgūdžius ir prisidėti prie visuomenės saugumo.
„Šauliškos veiklos – labai įvairios, ne tik miške su ginklu. Nesvarbu, ar žmogus domisi kibernetiniu saugumu, finansais, komunikacija, strategija ir taktika, ar maisto gamyba – Šaulių sąjungoje kiekvienas ras erdvės veikti bei augti.
Jau planuojama daugiau panašių mokymų, kuomet įtraukiamos skirtingos organizacijos, susirenka šauliai iš skirtingų rinktinių, mokosi veikti nepažįstamose vietovėse, o pratybose dalyvaujanti savivaldos administracija gauna galimybę įsivertinti, ar apgalvoti visi svarbūs klausimai, jei rytoj ateitų diena X.
Pagal Lietuvos šaulių sąjungos inf.