Premjero tvirtas pažadas: estakada bus 2018 metais

SKVERNELIS RUSNEJE_2Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė net ašarą nubraukė, kai premjeras Saulius Skvernelis ištarė taip laukiamus žodžius: estakada bus pradėta statyti 2018 metais ir tikriausiai tais pačiais metais bus pabaigta.

Penktadienį, balandžio 21 d., kelios dešimtys rusniškių kartu su rajono valdžia, nepaisydami žvarbaus vėjo ir lietaus, ant kelio į Rusnės salą susirinko gal pusvalandžiu anksčiau, nei žadėjo atvykti premjeras S.Skvernelis. Potvynių apsemiamą kelio vietą rusniškiai buvo nuženklinę Lietuvos vėliavomis, kaip ir Vasario 16-ąją. Taip, pasak seniūnės, rusniškiai nori parodyti visai Lietuvai, kad salos gyventojams geresnis susiekimas su didžiąja žeme yra paskutinė viltis išgyventi.

Seniūnės godos

Rusnės Salos etnokultūros ir informacijos centre premjeras S.Skvernelis susitiko pasikalbėti su seniūnijos ir rajono valdžios atstovais. Seniūnė D.Drobnienė skaidrėmis pademonstravo, kaip rusniškiai vargsta sulaukę potvynio.

Anot seniūnės, jau 32 metai potvynio vandenys vis labiau vargina rusniškius. Yra buvę, kad net 52 dienas žmonėms teko išbūti potvynio apsuptyje. Dažnai potvynis kyla net po kelis kartus per metus. Per tuos metus žmonės per apsemtą kelią buvo gabenami krovininiais automobiliais, gyvuliams vežioti skirtomis priekabomis, kariškomis amfibijomis. Bet jau bemaž dešimtmetį naudojamas vokiečių kariuomenės sunkvežimis, perdarytas į „autobusą“. Deja, šį pavasarį, priešpaskutinę potvynio dieną, tas „autobusas“ sugedo – subyrėjo greičių dėžė.

Neaišku, ar kas nors sugebės jį sutvarkyti iki kito potvynio, juolab kad tokios senienos detalių jau nebėra.

Ištisus dešimtmečius maitinami pažadais apie estakadą, Rusnės žmonės jau nebetiki jokiais politikais. Todėl sparčiai sumažėjo salos gyventojų, traukiasi verslas. Rusnės saloje dar prieš tris dešimtmečius gyveno per 3 tūkstančius žmonių, dabar saloje liko tik apie 1,6 tūkstančio gyventojų. Geresnis susisiekimas salos gyventojams yra paskutinė viltis išgyventi ir suklestėti.

Anot seniūnės, rusniškiams nereikia didelio, prabangaus tilto, jie tik nori, kad būtų užtikrintas saugus susisiekimas potvynių metu.

Ilgai svarstė ir apsisprendėSKVERNELIS RUSNEJE_9

S.Skvernelis savo kalbą pradėjo įspūdžiais apie rusniškių piketą prie Parlamento, Vilniuje. Jis sakė, jog niekam neturėtų kilti mintis, kad tik dėl piketo imta spręsti kelio į Rusnę klausimą iš esmės. Nulėmė gauta informacija apie salos gyventojų vargus ir galimus sprendimo būdus.

„Stebina, kad tiek daug politikų ir vyriausybių žadėjo, bet vilkino konkrečius darbus. Mano vadovaujama Vyriausybė nenori švaistytis pažadais. Todėl, kai piketo dieną pasižadėjau atvykti į Rusnę balandžio 21 dieną, norėjome rusniškiams pasakyti aiškiai: estakada bus statoma, ar nebus“, – sakė S.Skvernelis.

Pasak S.Skvernelio, Susiekimo ministerijos specialistams buvo duota užduotis išanalizuoti visus anksčiau rengtus estakados projektus, ir netgi alternatyvius pasiūlymus: paaukštinti kelią ir polderių pylimais reguliuoti vandens srautus.

Vyriausybė apsisprendė, kad potvynių apsemiamame kelio į Rusnę ruože bus pastatyta 750 metrų ilgio 2 eismo juostų gelžbetoninė estakada. Estakados statybos darbus numatyta pradėti jau kitų metų pavasarį, kai atslūgs potvynis, o statybos darbams turėtų pakakti 10 mln. eurų. Bus sutvarkyta ir Rusnės kelio dalis nuo estakados iki K.Griniaus tilto.

Be kita ko, premjeras pasidžiaugė, kad pavyko sutvarkyti viešųjų pirkimų organizavimą Susiekimo ministerijoje, ir pasiektas stebėtinas rezultatas: bendrovės konkursuose dabar pasisiūlo dirbti ketvirčiu mažesnėmis kainomis.

Todėl, pasak premjero, yra viltis, kad ir Rusnės estakadai lėšų atsiras, ir Vyriausybė įvykdys duotą pažadą.

Rusnė turi ir daugiau planų

Apkalbėjus estakados statybos perspektyvą, rusniškių prašymai premjerui nesibaigė. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis parašė S.Skvernelio paramos sprendžiant ginčą dėl Jūrų kadetų mokyklos steigimo vietos. Jo nuomone, Kadetų mokykla Rusnėje prieš alternatyvią vietą Klaipėdoje yra pranašesnė: Rusnė tokiai mokyklai turi puikias patalpas Specialiosios mokyklos bazėje, saloje yra keli uosteliai ir prieplaukos kadetų laivybos reikalams.

skvernelis pasirasoSeniūnė D.Drobnienė mano, kad Rusnėje įsteigus Jūrų kadetų mokyklą spręstųsi ir pagrindinės mokyklos išlikimo reikalai. Jai gaila, kad aukštos kvalifikacijos pedagogai išsivaikščios dirbti į kitas rajono mokyklas.

Verslinės žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ atstovas Algis Dirsė prašė S.Skvernelio paskubinti Aplinkos ministeriją, kad ji leistų  valyti Nemuno deltos upių žiotis. Jo teigimu, į seklias deltos upes atplaukia gerokai mažiau neršiančių žuvų, laivavedžiai negali išplaukti į Kuršių marias.

Meras V.Laurinaitis premjerui pasiguodė, kad jau metus trunka Aplinkos ministerijos pažadai koreguoti rezervato teritorijos planus, kad iš rezervato būtų išbrauktos upių žiotys. Anot mero, pati Aplinkos ministerija supranta, kad tada būtų žymiai paprasčiau imtis žiočių valymo darbų. Tačiau rezervato teritorijų korekcija, mero nuomone, nė nepajudėjo. V.Laurinaitis mano, kad premjero parama šiuo klausimu būtų veiksmingiausia.

Rusnės bendruomenės atstovas Raimondas Plikšnys teigė, kad rezervato teritorijos korekcijos būtų palankios ir turizmo verslo plėtrai. Jis pastebėjo, kad Rusnės salai reikia bent kelių vietų, kur būtų galima prieiti prie Kuršių marių pakrantės. Dabar visa salos pakrantė Kuršių marių pusėje yra rezervato teritorija.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.