Viena tokių audrų praslinko 1967 m. spalio 17–18 d. Švedai ją pavadino Lenos vardu. Prieš smarkią audrą tuometė LHMT valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį į spalio 18-ąją prognozuojamas 10–11 balų (25–33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas).
Vis dėlto audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2–3 uragano kategorijai. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h). Liepojoje gūsiai siekė iki 48 m/s. Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai (virš jūros) galėjo siekti net iki 55 m/s. Tad savo jėga audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., gūsiai – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., gūsiai – iki 34 m/s), kurių vėjai gūsiuose maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą.
Baltijos jūra tuomet sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo audra padarė Klaipėdai. Vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale, vanduo pakilo net iki 1,86 m žymos (taip aukštai, pagal turimus duomenis, vanduo dar niekada nebuvo pakilęs. Danės upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius.
Visoje Žemaitijoje audra išvertė daugybę medžių – per 3–4 mln. kub. m medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per 3 metus.
Įdomu dar ir tai, jog su audra į Lietuvą atkeliavo labai šiltas oras, spalio 17–18 d. sušilo iki 15–20 laipsnių. Daug kur išmatuoti nauji aukščiausios paros oro temperatūros rekordai, kurių dauguma laikosi iki šių dienų. Be to, spalio 16–19 d. palijo visoje šalyje, o Vakarų Lietuvoje lietaus buvo iki 30–50 mm (iki pusės spalio normos).
LHMT inf.