Kaimynystė, žinia, dalykas sudėtingas, ypač jei greta gyvenančiųjų neskiria aukštos mūro tvoros. Laikraščių žurnalistai tuo įsitikina kone kas savaitę.
Šį kartą važiavome aiškintis Saugų seniūnijos Vilkyčių kaimo pakraštyje gyvenančių kaimynų konflikto dėl netvarkos ir į aplinką leidžiamo kanalizacijos turinio.
Už aplinkosauginius srutų ir mėšlo tvarkymo pažeidimus vilkytiškis Steponas A. pernai jau buvo ir įspėtas, ir baustas. Bet išvadų daryti neskuba ir toliau teršia gamtą bei piktina kaimynus.
Už sodo – kaimyno kanalizacijos „įranga“
Virginija B. ir Steponas A. gyvena paskutiniuosiuose Vilkyčiuose esančios Veiviržo gatvės namuose. Iki priešingose gatvės pusėse gyvenančių kaimynų sodybų veda asfaltuotas keliukas, o už jų jau plyti tik laukai – valstybinė žemė.
Virginija pasakoja, kad nevala kaimynas jos kantrybę jau baigia išsekinti, ir kviečia pasivaikščioti už sodo esančioje teritorijoje. Čia rodo kaimyno iškastą gilų griovį, į jį iš kaimyno sodybos po žeme nuvestą vamzdį ir griovio gale – gilų šulinį. Moteris nežino tikrosios šio šulinio paskirties, bet sako neabejojanti, jog kaimynas čia įsirengė lyg ir nelegalią fekalinės kanalizacijos išgriebimo duobę.
Visa ši „įranga“ – tiesiai už Virginijos sodo tvoros.
Virginija pasakoja, jog pavasarį jau nebegalinti kastuvo į žemę įbesti – ji taip dvokia, kad, regis, kanalizacijos kanalą tas kastuvas perskrodė.
Nemalonius kvapus moteris priversta kęsti ir esant ramiam orui, ypač – vasaros dienomis.
Be to, pasak Virginijos, šias vietas kartais užlieja iš krantų išsiliejęs Veiviržo upelis, jo vanduo pasiekia net namo pamatus, vadinasi, ir visą „gerą“ iš to neaiškaus griovio ir šulinio iškėlęs aplinkui paskleidžia.
Savivaliauja valstybės žemėje
Griovio krantu mindžikuojame kartu su Saugų seniūnijos specialistu, vilkytiškiu Kęstučiu Sadausku. K.Sadauskas pripažįsta, jog Virginija vasarą guodėsi seniūnijoje dėl tokios netvarkos. Seniūnė Anastazija Oželytė tuomet telefonu įspėjusi Steponą, kad jis neturi teisės be leidimo, be projekto valstybės žemėje atlikti jokių žemės kasimo darbų. Be to, jis privalo gauti ir kaimynės sutikimą.
Tačiau jokių projektų ir leidimų Steponas A. neturi.
Prie mūsų, betyrinėjančių griovį, netrunka prisijungti ir pats Virginijos kantrybę sekinantis Steponas. „Čia tik nebaigta įvesti kanalizacija, kurią vedžiau dar tada, kai namą stačiau, – sovietmečiu. Tarybinio ūkio valdžia leido tai daryti. Pradėjau, bet taip ir nebaigiau“, – tikina vilkytiškis, tačiau griovio krantus nuklojusios šviežiai iškastos žemės byloja ką kita.
Steponas A. bando įtikinti, esą vamzdis užkimštas jau gal 10 metų, tad niekas iš jo nebėga. „Melas, – paneigia Virginija, – dar sekmadienį iš jo tekėjo teršalai“.
Moteris priduria, kad net užcementavusi buvo tą vamzdį. Bet tuomet kaimyno kiemas pradėjęs tvinti, tad jis, ilgai nelaukęs, tą kamštį iškrapštė.
Pretenzijas reiškė ir seniūnijos specialistas
Paslaptingojo griovio, vamzdžio ir šulinio savininkas niekaip nesugeba paaiškinti, kokia to šulinio paskirtis, juo labiau – kodėl jis atviras. „Jis buvo uždengtas, ana ten dangtis voliojasi“, – rodo Steponas A. atokiai krūmuose gulintį, jau seniai samanose paskendusį ir mažiausiai penkmetį iš vietos nejudintą dangtį.
Tai negi ūkininkas iki šiol negirdėjo apie tai, kad visiems privalu savo sodybų nuotekas nuvesti į centralizuotus kanalizacijos tinklus?
„Aš laikraščių neskaitau, tik internetą“, – atšauna Steponas, tarsi tas internetas būtų už laikraščius prastesnė informacijos priemonė…
Anot Stepono, viskas būtų gerai, jei ne kaimynės pretenzijos, kurias ši reiškianti tik todėl, kad pats Steponas jai kažkodėl jau daugiau nei 10 metų nepatinkąs…
Bet čia pretenzijas jau pradeda reikšti ir K.Sadauskas. Seniūnijos specialistas patikina, kad jei jo valia būtų, jis solidžią baudą Steponui išrašytų: už tai, kad atvirą šulinį laiko, į kurį sutemus bet kas gali nugarmėti, ir už tai, kad prie centralizuotų kanalizacijos tinklų jungtis vengia, gamtą teršia.
Tikrins vandens tiekėjai
Stepono įrodinėjimai, esą prie gyvenvietės kanalizacijos tinklų prisijungti jis negalįs, nes jo namas esantis žemiau jų, K.Sadausko neįtikina: šis primena, kad yra galimybių ir įvairius individualius nuotekų valymo įrengimus įsirengti.
Saugų seniūnė Anastazija Oželytė vėliau pasakoja, jog šis Steponas A. konfliktuoja ir su kitais kaimynais, o į seniūnijos atstovų reikalavimus iš viso ranka numoja. „Pernai ir apylinkės inspektorė Daiva Matevičiūtė jį įspėjo, bet niekas nepadeda“, – sako seniūnė.
Konfliktišką šio vilkytiškio charakterį pabrėžia ir „Šilutės vandenų“ vadovas Alfredas Markvaldas, kuriam Stepono pavardė jau irgi žinoma. „Prie centralizuotų kanalizacijos tinklų jis nesijungia piktybiškai, be to, įtariame, kad ir vandenį naudoja nesąžiningai. Nes neįtikėtina, kad ūkininkas per metus sunaudotų vos 8-10 kubinių metrų vandens“, – sakė A.Markvaldas.
Jis pažadėjo, kad vilkytiškį artimiausiu metu tikrins ir vandens tiekėjai.
Seniūnija ir aplinkosaugininkai rašys protokolus
Vis smarkiau kunkuliuojant emocijoms, kalba pakrypsta visai Steponui nepalankia linkme – paaiškėja, kad šis ūkininkas jau yra pelnęs baudą už aplinkosauginius pažeidimus. Tiksliau – už srutų ir mėšlo netinkamą tvarkymą pernai balandį vilkytiškį „premijavo“ Šilutės aplinkos apsaugos agentūros specialistas Pranas Sirtautas.
„Pagal galiojančius įstatymus Steponui A. buvo skirta pusė minimalios baudos – 100 litų nuobauda“, – vėliau „Šilutės naujienoms“ komentavo P.Sirtautas.
Pasukus už vilkytiškio ūkinio pastato, tampa aišku, kad bauda noro tvarkytis neįpūtė. Už tvarto slūgso milžiniškos krūvos mėšlo, šalia tyvuliuoja ežerai srutų. Ir vėl – toje pat teritorijoje, kurią apsemia ištvinstančio Veiviržo vandenys… Komentarų, kaip sakoma, nebereikia.
„Čia paprastas vanduo – ne srutos“, – vis tiek ginasi Steponas, atvykusiuosius akivaizdžiai laikantis paskutiniais žiopliais…
Čia pat paneigdamas savo žodžius apie „vandenį“, ūkininkas tikina, kad šalia kelio išverstos žvyro krūvos – kaip tik tam, kad galėtų juo užversti SRUTŲ ežerus. Kodėl iki šiol neužvertė ir kur srutos iš tvartų liesis tada, kai užvers, neaišku.
„Matau, kad jau reikės rašyti protokolus“, – nebeištveria K.Sadauskas.
Panašiai žada pasielgti ir aplinkos apsaugos inspektorius P.Sirtautas, kai išgirsta, jog situacija Vilkyčiuose nuo pavasario nepasikeitė.
Taigi, laukite tęsinio.
Rašyti atsakymą