Įstatyme siūloma apibrėžti, kas būtų laikoma ūkininko pagamintu tradiciniu alkoholiniu gėrimu. Tai būtų alkoholinis gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 procentų ir kurį turi teisę gaminti ūkininkai, teikiantys kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir nustatyta tvarka sertifikavę gaminamus alkoholinius gėrimus kaip tautinio paveldo produktus.
Tokie ūkininkai galėtų gaminti tradicinius alkoholinius gėrimus kaimo turizmo sodybose ne pardavimui, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti ir (arba) degustuoti vietoje. Per kalendorinius metus galima būtų pagaminti ne daugiau kaip 100 litrų tradicinių alkoholinių gėrimų.
Numatoma, kad įranga, kuri būtų naudojama gaminant tokius alkoholinius gėrimus, turėtų būti ūkininko pažymėta aiškiai matomu identifikaciniu numeriu.
Ūkininkų pagaminti tradiciniai alkoholiniai gėrimai turėtų būti nedelsiant išpilstyti į ne mažesnę kaip 0,2 litro, bet ne didesnę kaip vieno litro stiklinę tarą. Šie alkoholiniai gėrimai turėtų būti žymimi aiškiai matomomis etiketėmis, kuriose būtų nurodytas etiketės numeris, tradicinį alkoholinį gėrimą pagaminusio ūkininko vardas ir pavardė, šio produkto pagaminimo data ir laikas, sudėtis ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija procentais.
Tokie ūkininkai galėtų savo pagamintų tradicinių alkoholinių gėrimų pavadinimus pateikti ant jų valdomo transporto ir kaimo turizmo sodybų, nelaikant to reklama.
Projektu taip pat siūloma tikslinti naminių alkoholinių gėrimų gamybos valstybinis reglamentavimą, nustatant, kad Lietuvoje gaminti natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento), ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti.
Pakeitimai įsigaliotų gegužės 1 d.
LR Seimo kanceliarijos inf.