Rajono Tarybos Kontrolės komitetas suabejojo, ar dvi mūsų rajone veikiančios asociacijos – VšĮ „Pasienio žuvys“ ir vietos veiklos grupių asociacija „Lamatos žemė“ – spės įsisavinti visas paramos lėšas, kurias gali gauti projektams vykdyti.
Šių metų pabaigoje „Pasienio žuvys“ skelbs paskutinį kvietimą (iš 5 kvietimų) teikti projektus finansinei paramai gauti. Ar „Pasienio žuvys“ gaus tiek projektų, kad galėtų paskirstyti galimus 5,822 mln. litų? Juk dabar asociacija turi tik 9 projektines sutartis, kurioms įgyvendinti žuvininkystės įmonės gaus 945 tūkst. litų.
„Lamatos žemei“, kurios projektams įgyvendinti skirtas 9 mln. Lt finansavimas, įsisavinti paramos lėšas sekasi sklandžiau – apie tris ketvirtadalius paramos lėšų jau paskirstyta rajono bendruomenių projektams. Paskutinis kvietimas bus balandį.
Nerimą kelia tik tai, kad asociacijos valdyba yra įsivėlusi į teisminius ginčus. Teismo sprendimu, areštuota 20,4 tūkst. Lt asociacijos administracijos lėšų.
Planuojamų projektų neviešina
„Lamatos žemės“ vadovas Vytautas Laurinaitis Kontrolės komitete papasakojo apie 4 jau įvykusius kvietimus teikti projektus, tiems projektams skirtų lėšų kiekį, nuoseklų projektų įvgyvendinimą per visą asociacijos veiklos laikotarpį.
„Lamatos žemė“ yra pasirašiusi 42 projektų įgyvendinimo sutartis su rajono bendruomenėmis. Jos projektams jau gavo daugiau nei 6 mln. Lt finansavimą.
V.Laurinaitis pasidžiaugė, kad kovo 11 dieną bus dar vieno projekto pabaigtuvės – Bikavėnų bendruomenei bus perduotas renovuotas Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro pastatas. Baigti ir kiti pirmojo šaukimo didieji bendruomenių projektai Juknaičiuose, Usėnuose, Ramučiuose.
Kontrolės komiteto pirmininkas Virgilijus Pozingis domėjosi apie prieš mėnesį įvykusio ketvirtojo kvietimo projektus. Šio kvietimo metu 8 projektams bus padalinti per 2 mln. litų.
Tačiau V.Laurinaitis neatskleidė, kurių seniūnijų bendruomenių projektai šįkart gali gauti finansavimą. Pasak V.Laurinaičio, dar nėra „Lamatos žemės“ valdybos sprendimo, kuriuos projektus teikti projektų atrankos vertinimui Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA). Todėl informacijos apie būsimus projektus jis negali teikti.
Balandžio mėnesį bus paskutinis – penktasis – „Lamatos žemės“ kvietimas teikti bendruomenių projektus. Jiems bus padalinta likusi lėšų dalis – apie 300 tūkst. Lt.
V.Pozingis prašė, kad „Lamatos žemės“ vadovybė užtikrintų proporcingumo principą ir pasistengtų, kad paramos lėšų gautų visos seniūnijos.
Jo žiniomis, „Lamatos žemė“ palyginti daug projektų įgyvendina Vainuto seniūnijoje, o Saugų seniūnijos bendruomenei nekliuvo nė vieno didesnio projekto. V.Laurinaitis šią informaciją paneigė, teigdamas, kad ketvirtame projektų kvietime yra Vilkyčių bendruomenės projektas, kuriuo ketinama atnaujinti buvusių kultūros namų patalpas.
Turi reikalų teisme
Kontrolės komiteto narė Stasė Skutulienė domėjosi, kokių teisminių problemų turi „Lamatos žemė“.
V.Laurinaitis patvirtino, kad „Lamatos žemė“ turi asociacijos administravimo problemų. Pasak jo, asociacijos valdybos sprendimu buvusi strategijos projektų vadovė Edita Grinčinaitienė už griežtus darbo drausmės pažeidimus buvo atleista iš pareigų. Tačiau ji su tokiu valdybos sprendimu nesutinka ir dėl to kreipėsi į teismą, pateikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Dėl to areštuota 20,4 tūkst. Lt asociacijos administracijos lėšų.
V.Laurinaitis pasakojo, kad po Žemės ūkio ministerijos audito nepalankių išvadų NMA 55 tūkstančiais litų sumažino „Lamatos žemės“ administravimui skirtas lėšas. Asociacijos vadovas baiminasi, kad jeigu NMA nefinansuos dar daugiau administravimo išlaidų, lėšų gali pritrūkti planuotiems mokymams surengti ruošiantis kitam LEADER programos etapui po 2014 metų.
Katastrofiška padėtis
Kitaip nei asociacijai „Lamatos žemė“, kuriai be abejonės pavyks įsisavinti visą galimos paramos sumą – 9 mln. Lt, sekasi viešajai įstaigai „Pasienio žuvys“. Šios įstaigos direktorė Edita Narevičiūtė Kontrolės komiteto nariams papasakojo tik apie pasirašytas 9 projektų sutartis.
Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė VšĮ „Pasienio žuvys“ projektą „Šilutės rajono ir Neringos miesto savivaldybių tvarios žuvininkystės plėtros strategijos įgyvendinimas“ pradėjo įgyvendinti tik pernai liepą. Dėl konfliktų teko pakeisti šios įstaigos valdybą. Dabar valdybos pirmininku tapo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas.
V.Kamarauskas, išklausęs E.Narevičiūtės pranešimą, neiškentė, nepaklausęs kodėl ji nesako tiesos apie tikrąją situaciją viešojoje įstaigoje.
Pasak V.Kamarausko, projektų įgyvendinimo situacija šioje asociacijoje yra katastrofiška, ir politikai turėtų apie tai žinoti. V.Kamarausko duomenimis, paskutinis šios VšĮ kvietimas surinkti projektų paraiškas iš žuvininkystės įmonių turi įvykti iki šių metų gruodžio mėnesio. Strategijai įgyvendinti skirtų lėšų yra likę apie 5 mln. Lt, o ruošiamų projektų praktiškai nėra. Jis baiminasi, kad paramos lėšos nebus įsisavintos, nes įstaigos veikla yra per lėta.
E.Narevičiūtė pripažino, kad strategijos rengimas buvo užvilkintas. Tai ji siejo su anksčiau veikusios valdybos narių konfliktais ir buvusio valdybos pirmininko Arvydo Švagždžio nekonstruktyvia veikla. Ji tiki, kad dabar, kai įstaigos valdybai ėmėsi vadovauti V.Kamarauskas, situacija iš esmės pasikeis.
Kontrolės komiteto nariai stebėjosi pirmą kartą išgirdę, jog rajono Tarybos įsteigtos viešosios įstaigos veiklai trukdo valdybos narių nesutarimai. Klausė, kodėl direktorė apie tai nepranešė Savivaldybės vadovybei, politikams.
E.Narevičiūtės nuomone, Savivaldybė privalėjo būti informuota apie situaciją šioje įstaigoje, nes jos valdyboje buvo deleguotas rajono Tarybos atstovas Edvardas Vitkauskas ir Savivaldybės administracijos atstovas Remigijus Budrikas, Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas.
Kontrolės komiteto pirmininkas V.Pozingis įpareigojo V.Kamarauską parengti siūlymus, kaip įveikti įstaigos veiklos krizę, kad visos galimos ES paramos lėšos būtų įsisavintos.