Projektas „100 Lietuvų“ pristato fotoreportažą apie Sausgalvius

 

SausgalviaiAr Sausgalvių pavadinimas susijęs su geografine jų padėtimi – kaimo žmonių galimybe išlikti sausiems per potvynius? Ne. XVI amžiuje ši vietovė vadinta Pawll Sauzgall, vėliau – Sausgallen, Sausgalben, Sausgalwen. Ar žinoma, kas gi tas Paulius? Ne. Tačiau visi yra girdėję, kad šiojo galva buvo sausa. Matyt, perkeltine prasme.

Kad ir kaip ten būtų, „100 Lietuvų“ – apie šimtą nesušlapusių galvų Šilutės rajono Sausgalviuose.

Nemunas, kaip visad, patvinęs. Rusnė, Nemuno deltos šaka, šiemet paplūdusi ne juokais. Todėl ir Leitė, dešinysis Rusnės intakas, išsiliejusi tiek, kad Šilutės apylinkių gyventojai kalendoriuose pasitikslina, ar dabar tikrai ruduo, o ne pavasaris.

Agronomiją studijuojantis Gytis primena, kad šiandien gamta kaip tik nori plėšo kalendoriaus lapelius. Mudviem su Irmantu jis iš tolo parodo užlietas šeimos pievas. „Bet dabar jos priklauso ne mums, o vandeniui ir paukščiams“, – šypsosi būsimasis ūkininkas, vienas iš šimto sausgalviškių.

Trys iš keturių vieškelių, vedančių į šį kaimą – užlieti. Anksčiau pavasariais užpildavo visus keturis – į Žalgirius, Paleičius, Tatamiškius ir Juknaičius. Pernai pastarąja kryptimi nutiestas asfaltas, todėl dabar moksleiviai potvynio nebelaukia – į mokyklą vis tiek teks važiuoti.

Potvynio nelaukia ir ponia Petrutė, nes – „ar lauksi, ar nelauksi – niekas nepasikeis“. Ji priprato gyventi apsemtų pievų apsupty, tačiau kasdien nueina pasižiūrėti, kiek pakilęs vanduo, o po to sugrįžta atgal, nes tvarte jos „kažkas laukia“.

Visą fotoreportažą galite peržiūrėti čia:

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.