R.Žemaitaitis parengė įstatymą dėl naminės degtinės legalizavimo

namineSeimo nariai Remigijus Žemaitaitis ir Andrius Palionis įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti naminės degtinės ir kitų tradicinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 tūrio procentai, gamybą bei vartojimą.

Šiame įstatyme numatytos sąlygos, suteikiant šių gėrimų gamybos, laikymo ir vartojimo teisę ūkininkams, kurie teikia kaimo turizmo paslaugas ir yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai.

Europoje namudiniai gėrimai – ne nusikaltimas

Europos Sąjungos šalims leidžiama pačioms reglamentuoti naminių alkoholinių gėrimų gamybos tvarką. Daugelyje ES senbuvių šalių leidžiama užsiimti smulkiąja alkoholinių gėrimų gamyba, įstatymu apibrėžus tradicinių namudinių distiliuotų gėrimų sertifikavimo tvarką, jų gamybai keliamus reikalavimus, mokesčių dydį, kokybės standartus, leidžiamos pagaminti produkcijos kiekius ir kt.

Antai Austrijoje asmeninį ūkį turintiems asmenims leidžiama neapmokestinant pasigaminti iki 51 litro naminės degtinės; Belgijoje leidžiama visiems piliečiams nekomerciniais tikslais ir nemokant akcizo mokesčio gaminti naminę degtinę be apribojimų.

Čekijoje veikia 520 smulkių naminės degtinės (slivovicos, palinkos) fabrikėlių (palirnų), kurie sodininkams teikia paslaugas. Iš savo vaisių ir uogų galima pasigaminti 30 litrų etilo alkoholio per metus, mokant lengvatinį akcizo mokestį. Kasmet Čekijos valstybės iždui palirnos sumoka 760 mln. Lt akcizo.

Vengrijoje bet kuris pilietis įmonėse iš savo pristatytų abrikosų, slyvų, trešnių, vynuogių per metus gali pasigaminti 50 litrų distiliato, sumokėdamas 1315 Lt akcizo mokestį (jei gaminasi per 50 litrų – akcizas siekia 2630 Lt, tačiau šią produkciją galima pardavinėti).

Prancūzijoje leidžiama gaminti namų gamybos spiritinius gėrimus asmeniniam vartojimui, naudojant tik savo ūkyje išaugintus vaisius ir turintiems degtindarių privilegiją.

Lenkijoje 2006 m. sudaryta tarpžinybinė Žemės ūkio ir Finansų ministerijų komisija, kuri baigia parengti naminės degtinės gamybai reglamentuoti būtinus teisės aktus.

Alkoholio prieinamumas 100 procentinis

Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba gali užsiimti tik įmonės. Jos moka 44,16 Lt akcizo mokestį už litrą grynojo alkoholio. Šalyje legaliai pagaminama apie 3 mln. dekalitrų stipriųjų alkoholinių gėrimų. Vienam žmogui vidutiniškai tenka 10 litrų absoliutaus alkoholio. 60 įmonių turi licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, 15 tūkst. – mažmenine prekyba.

R.Žemaitaitis akcentuoja, kad stipriaisiais gėrimais Lietuvos piliečiai gali apsirūpinti parduotuvėse, restoranuose, baruose, degalinėse, kavinėse neribotais kiekiais ir praktiškai bet kuriuo paros metu. Alkoholio prieinamumas yra 100 procentinis. 

Parlamentarus piktina, kad į šalį nesustabdomai plūsta alkoholio kontrabanda, klesti pogrindiniai „pilstuko“ fabrikėliai, mieste ir kaime masiškai gaminamas „samagonas“. Valstybė netenka milžiniškų pajamų (akcizai ir PVM), nuodijami šalies piliečiai, sveikatos apsaugai, reabilitacijai išleidžiamos didžiulės lėšos. Nuo nekokybiško alkoholio plinta psichozės ir lėtinis alkoholizmas (100 tūkst. gyventojų kaime tenka 76, o mieste – 67 sergantys asmenys).

Parengė galimybių studiją

Lietuvos Vyriausybė mėgino svarstyti naminės degtinės legalizavimo, bet ne civilizavimo, alternatyvas 2005 metais. Seime įstatymai kol kas nepriimti, nes nebuvo įtikinamų teisinių, finansinių ir pilietinių motyvų.

Sudaryta tarpžinybinė darbo grupė namudinių distiliuotų gėrimų gaminimo, laikymo ir pardavimo esminėms nuostatoms parengti. Į ją įėjo Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Teisingumo bei Ūkio ministerijų, Valstybinio turizmo departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir nevyriausybinių organizacijų, o taip pat LR Seimo narių.

Ši darbo grupė analizavo ES šalių patyrimą, rengė Alkoholio kontrolės ir kitus įstatymų pakeitimus. Jos pavedimu VšĮ „Kulinarijos paveldo fondas“, pasitelkęs istorikus, etnologus, muziejininkus, atliko „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studiją“ ir galutinę ataskaitą.

Ataskaitoje iš nykstančių tradicinių maisto gaminių sąrašo atrinkti 5 gaminiai (sėmenų aliejus, kanapės, aguonos, sula, naminė degtinė), kurių gamybos teisinis reglamentavimas trukdo išsaugoti tradiciją.

Apie šiuos produktus surinkta ir susisteminta istorinė, archyvinė ikonografinė, etnografinė medžiaga, pateikti įrangos brėžiniai, nuotraukos, aprašymai, išskirta regioninė specifika.

Degtindarystė – kulinarijos paveldas

Tyrime nemažai dėmesio skirta naminei degtindarystei. Šia tema šiandien daug diskutuojama, reiškiamos įvairios nuomonės, pateikiami priešingi argumentai.

Tyrime išanalizavus naminės degtindarystės istoriją, paplitimą, įrangą, žaliavas galima teigti, jog gamybos technologijų tęstinumas išlaikytas, o lietuviška naminė degtindarystė laikytina Lietuvos kulinarijos paveldo objektu.   Tyrimo analizė parodė, kad naminė degtinė yra kokybiškas, vartoti tinkamas produktas. Suprantama, joje lieka didesnis kiekis šalutinių alkoholinio raugo distiliavimo produktų (ryškus specifinis kvapas ir skonis, būdingas alkoholinio raugo žaliavai) nei įvairiais būdais valytoje pramoninėje degtinėje. Tačiau šis kiekis neviršija LR galiojančių higienos normatyvų.

Pasirėmus Europos šalių praktika ir sukūrus naminės degtindarystės licencijavimo, apmokestinimo ir kokybės kontrolės sistemas, ji galėtų tapti reglamentuota alternatyvia ne žemės ūkio veikla.

Naminė degtindarystė yra Lietuvos kulinarijos paveldo dalis, vadinasi, saugotina ir eksponuotina kultūrinė vertybė. Tai yra svarus argumentas šią tradiciją išsaugoti. Tarpžinybinė darbo grupė 2009 m. sausio 8 d. pritarė šios galimybių studijos išvadoms.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2009 m. sausio 19 d. raštu rekomendavo namų gamybos distiliuotą gėrimą vadinti namine degtine. Tautinio paveldo klasifikatoriuje įrašytas terminas ruginė naminė degtinė.

Bus didelė nauda ūkininkams

R.Žemaitaitis teigia, kad padarius Alkoholio kontrolės ir kt. įstatymų atitinkamas pataisas bei sukūrus valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų (NNDGA) naminės degtinės gamybos, laikymo ir realizavimo kontrolės sistemą, Lietuvos kaimo turizmas taptų patrauklesnis, agroturizmo sodybų veikla pelningesnė (maistas sudaro didžiąją jų pajamų dalį).

Kaime vystytųsi alternatyvus žemės ūkiui verslas, daugėtų darbo vietų, biudžetas pasipildytų mokesčiais (juos galima būtų panaudoti antialkoholinei ir antinarkotinei propagandai bei prevencijai), būtų išsaugotas tautinis kulinarinis paveldas.

Dalis šalyje užauginamų perteklinių rugių būtų alternatyviai perdirbti, būtų sudaryta konkurencija nelegaliems ir sveikatai kenkiantiems alkoholiniams gėrimams gaminti bei realizuoti, būtų sutaupyta biudžeto lėšų, išleidžiamų visuomenės sveikatai bei reabilitacijai.

„Naminės degtinės verslo civilizavimo baubu visuomenę gąsdina pilstukininkai, nelegalai ir kontrabandininkai. Apgailėtina, jog jų ruporais dirba ir kai kurie politikai. Tad galiausiai išdrįskime tiesiai įvardyti, kas yra kas: naminės civilizavimo priešininkai yra šešėlinio verslo finansuojami agentai, t. y. velnio advokatai. Tuo tarpu ekonominės krizės sąlygomis kontrabandinių gėrimų srautai plūsta vis platesnėmis upėmis, pogrindiniai stiprieji gėrimai varo į kapus tūkstančius žmonių. Juk net ir parduotuvių lentynose jau karaliauja ne fabrikinė produkcija, o nelegalų gaminami nuodai“, – sako R.Žemaitaitis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.