R.Žemaitaitis su gardamiškiais aptarė problemas nuo sveikatos draudimo iki „toksinių grybų”

Gardamiškis pensininkas P.Laugžemys išsakė seimūnui daug problemų. /  Vilijos Budrikienės (silutesnaujienos.lt) nuotr.Į susitikimus rajono gyventojus pakvietęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis aplankė Gardamą bei Šylius. Šyliškiai svečio priėmimui ruošėsi rimtai, jį net seniūnaičio Jurgio Šakio keptais pyragais vaišino.

Gardamiškiai buvo griežtesni, ne tik pyragais stalų nekrovė, bet ir kritikos buvusiems valstybės vadovams, visam Seimui bei pačiam R.Žemaitaičiui pažėrė.

Dar laukdami R.Žemaitaičio atvykimo, gardamiškiai tarpusavyje kalbėjosi, esą ta proga net keliai seniūnijoje buvę pabarstyti. Ir balsiai vieni kitiems patarinėjo, jog turėtų dažniau seimūnus pas save pasikviesti…

Seimūnus žadėjo kviestis dažniau

Daug problemų ir asmeninių skaudulių išsakė pensininkas Petras Laugžemys. Anot jo, jis ir jo amžininkai pensijas užsidirbo dar prie sovietų valdžios, o laisva Lietuva jiems „nė cento nedavė”. „O jūs nusavinot”, – be užuolankų Seimo nariui rėžė P.Laugžemys. Tolesnę jo kalbą taip pat galima apibūdinti kaip pasipiktinimą šiandienos Seimo ir Vyriausybės darbu.

„Nė vienas jūsų klausimas nėra adresuotas man”, – atsakė jam R.Žemaitaitis. Ir priminė, kad būtent jis su Vyteniu Andriukaičiu kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl pensijų dydžio atkūrimo.

Svečias siūlė pamąstyti, kas padaryta su pensininkais: pensijos jiems sugrąžintos neva į 2008-ųjų lygį. Optimistams jis priminė, kad tuomet sviesto pakelis kainavo bent litu mažiau, vadinasi, prekių kainos į ankstesnį lygį negrįžo. Tai kaip galima manyti, kad į 2008-ųjų lygį grįžo pensijos?

Rinkiminėse komisijose dirbanti mokyklos direktorė R.Tamošauskienė pastebėjo, kad balsuodami sodiečiai patys negalvoja, todėl ir kaltinti dėl išsirinktos valdžios pirmiausia turėtų save.     

P.Laugžemys nesuvokia ir tokios valstybės politikos, kad šiandien jau nebegali pasikviesti kaimyno talkon veždamas šieną, o rytoj jam atsilyginti padėdamas nukasti bulves. Anot jo ir kaimynų, tokius darbo mainus uždraudęs įstatymas neturi „jokios logikos”.

R.Žemaitaitis irgi mano, kad kaime turėtų būti leidžiami normalūs natūriniai mainai.

Piktina sveikatos draudimas

Nemažai asmeninių skaudulių buvo sukaupusi ir pensininkė Marta Katkienė. Moteris piktinasi, kad per kelis dešimtmečius sutuoktinių užgyvento turto vieno iš jų mirties atveju, kitas negali paveldėti automatiškai. Moteris su tuo susidūrė pati mirus vyrui. Jai teko ilgai vaikščioti po notarų kabinetus ir dar sumokėti jiems apie 1000 litų.

R.Žemaitaitis mano, kad notarų darbas turi būti gerai apmokamas, nes jie už juridinio fakto tikrumą laiduoja savo asmenine atsakomybe. O sprendžiant paveldėjimo klausimus neretai iškyla nenumatytų problemų, atsiranda iki tol nepažintų paveldėtojų, todėl šis darbas ir užtrunka.

Gardamo seniūnas Tomas Balčytis, Gintaras Šertvytis ir kiti gardamiškiai piktinosi sveikatos draudimo sistema. Mokantys nemenkus mokesčius dirbantieji, panorėję profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, tik už regėjimo patikrą privalo sumokėti dar 43 litus. O kur dar kiti tyrimai?.. „Ir dar stumdomės bendrose eilėse su „bomžais”, kurie jokio draudimo niekada nemoka”, – pyko vyrai.

R.Žemaitaitis kalbėjo, jog nedažnas mokesčių mokėtojas žino, kad tik viena para gydymo Reanimacijos skyriuje kainuoja 7000 litų, ir nė vienas mūsų nežinome, kada tos reanimacijos prireiks mums ar mūsų artimiesiems.     

Šiukšlių neprirenka, bet už jas moka

Ir gardamiškiai, ir šyliškiai piktinosi atliekų tvarkymo mokesčiais.

„Kodėl ne į gyvenančių žmonių skaičių, bet į namų kvadratūrą žiūrima skaičiuojant tą mokestį. Štai ir išeina, kad kitur 10-ties žmonių šeima moka mažiau, nei vienas gyvenantis žmogus”, – sakė Šylių seniūnaitis Jurgis Šakys.

Šyliškis Povilas Gečas išsitarė turįs rimtai pagalvoti, ką į tą konteinerį jam dėti, – tiek nedaug sodyboje susikaupia atliekų.

Jiems pritariantieji pasakojo atvejus, kuomet atokiose pamiškėse, pavyzdžiui – Juškaičiuose – gyvenantys vieniši žmonės irgi gavo konteinerius. Tik niekas nepagalvojo, kaip tie senoliai turės nustumti juos iki kelio, mat yra tokių sodybų, iki kurių vežėjai neprivažiuoja. Štai ir lieka tos šiukšlės senolių namuose, tik mokesčio už jų išvežimą, žinoma, neužmirštama pareikalauti.

R.Žemaitaitis sakė, kad jis tokią mokesčio skaičiavimo metodiką laiko ydinga. Jis siūlo nestatyti konteinerių prie kiekvieno namo: būtų teisingiau, jei kaime būtų kelios konteinerių aikštelės, kur visi suneštų atliekas. O surinkėjams tuomet nereikėtų apvažiuoti kiekvienos sodybos. Išlaidų surinkdami šiukšles turėtų mažiau, taigi ir mokestis atitinkamai mažėtų.

„Bravorų” aptinka medžiodamas

Diskusijų kilo ir dėl R.Žemaitaičio pastebėjimo, jog Lietuvos degalinėse ir kaimų parduotuvėse parduodama labai daug stipraus alaus. Jam jau susidarė įspūdis, kad šis gėralas, parduodamas „bambaliuose” (kuriuos R.Žemaitaitis vadina „toksiniais grybais”), yra „geriausias Lietuvos vyrų maistas”.

Toks gyvenimo būdas veda tik prie vieno – po kelerių metų tokiu alumi „besimaitinantis” vyras atsiduria ligoninėje, vėliau jam nustatomas neįgalumas, o mes, visi mokesčius mokantys piliečiai, jį toliau išlaikome. „Tai nesąžininga”, – sakė R.Žemaitaitis. Jis tikino buvęs alaus daryklose ir matęs, kad tas gėrimas „išputoja” į jį įmetus porą tablečių aspirino.

Šyliškiai vyrai irgi antrino, kad toks alus esąs „vyrų organų žudikas”, bet sakė manantys, kad net ir jo kainą pakėlus, uždrausti gerti nepavyks. „Pakėlę kainą tik „samagono” apyvartą pakelsim, o gerti neuždrausim. Jei yra vartotojas, visada bus ir prekė”, – svarstė vyrai.

R.Žemaitaitis priminė esąs už naminės detinės legalizavimą. Jis nemano, kad stipriuosius gėrimus leidus gaminti ūkininkams ir kaimo turizmo sodybų šeimininkams, lietuvių tauta būtų nugirdyta. Anot jo, naminę seniai gamina visa Skandinavija ir Norvegija, ir nieko – šios tautos dar nenugirdytos. Latviai, tik legalizavę naminės gamybą, išgaudė pilstuko taškus. O „bravorų” miškuose netrūksta ir dabar, R.Žemaitaitis, medžiodamas Gardamo apylinkių miškuose, pats ne vieną jų aptikęs.

Silutes naujienu LOGO copy