Rajono politikai praėjusius metus vadina persilaužimo link gerovės metais

VALDZIOS RINKIMAI 3Niekas nepaneigs, kad ir mūsų rajono politikoje, ir visoje valstybėje Drakono metai nepaliko ryškaus pėdsako. Antrą kartą per rajono savivaldos istoriją nebaigusi kadencijos iš pareigų atstatydinta aukščiausioji rajono valdžia – meras Virgilijus Pozingis, savivaldybės administracijos direktorė Ida Vasiljevienė bei jų pavaduotojai. O į Seimą sugrįžo kairieji ir valdžios išsiilgę populistai.

Pasikeitimai rajono politikoje – natūrali vadovų politikos konkurencija ar tiesiog valdžios perversmas? Vertinimų gali būti visokių. Rajono žmonės jokių ryškesnių to perversmo permainų ir naudos per pusmetį dar nepajuto.

Kaip praėjusius metus vertina patys mūsų politikai? Kokių permainų tikimasi iš kitų ateinančių Gyvatės metų?

Šarūnas LAUŽIKAS, rajono mero pavaduotojas, Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkas:

– Svarstau, kokie galėtų būti linkėjimai pasibaigus „pasaulio pabaigai“, kokie buvo nueinantys metai?

Lietuvos ekonomika pakankamai greitai atsigavo po pasaulinės ekonomikos krizės. Išvengėme Graikijos likimo. Mūsų žemdirbiai užaugino rekordinį grūdinių kultūrų derlių, o grūdų kainos pasaulinėje rinkoje buvo labai palankios.

2012-ieji – rinkimų į Seimą metai. Daug kam netikėtai juose gerai pasirodė TS-LKD ir Liberalų sąjūdis. A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė dirbo visą 4 metų kadenciją – taip atsitiko pirmą kartą nuo 1990 metų. Rinkimuose išryškėjo didžiuliai skirtumai tarp miesto ir kaimo rinkėjų. Miestuose triuškinamai laimėjo dešinieji, o kaimiškose apygardose dominavo opozicinės partijos: socialdemokratai ir populistinės partijos – Darbo bei Tvarka ir teisingumas. Ko gero, pirmą kartą pamatėme tokius rinkėjų papirkinėjimo mastus, tuo ypač pasižymėjo Šilutės – Pagėgių apygarda.

Dar daugiau klounados buvo formuojant naująją vyriausybę ir balsuojant Seime dėl Darbo partijos vedlio ir jo kompanijos teisinės neliečiamybės.

Šilutėje birželio  13 d. įvyko taikus valdžios pasikeitimas. V.Pozingis, be rajono Tarybos pritarimo išvykęs atostogauti į Turkiją, neteko mero posto. Su juo į politinį užribį pateko ir kiti politikai, kuriems garbinga politika yra tuščias žodis.

Naujos valdančiosios koalicijos pagrindą sudarė tradicinių partijų atstovai. Pirmą kartą Šilutės savivaldybės mere išrinkta moteris – Daiva Žebelienė. Jos pirmieji vadovavimo mėnesiai nuteikia viltingai ir suteikia daugiau pasitikėjimo savivaldybe. Ir tai niekam neprimena pasaulio pabaigos.

Gerų darbų ir gyvenimo džiaugsmo 2013-aisiais!

Virgilijus POZINGIS, Valstiečių – žaliųjų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas, rajono Tarybos opozicijos lyderis:

– Šiuos metus vertinu pakankamai nuosaikiai. Juos galėčiau pavadinti ir nesėkmingais, ir atvirkščiai. Prarastą rajono mero postą vertinu tik kaip įvykdytą valdžios perversmą ir sumaištį, kuri nedavė ir neduos jokios naudos rajonui. Akivaizdu, kad beatodairiškai valdžios siekiantys žmonės konkrečių argumentų dėl mano blogo darbo neturėjo. Lygiai taip pat jie, būdami valdžioje pusę metų, neturi konkrečių veiklos pavyzdžių, negirdėjau, kad turėtų kokių nors geresnių sumanymų.

Stebina merės D.Žebelienės netaktas skelbiant apie neva didžiulę mano nuodėmę dėl mero fondo išlaidų. Merė tikriausiai nesuprato, kad didžiulė puokštė gėlių, kuri buvo jai įteikta kartu su rajono mero regalijomis, kaip ir kitos gėlės, skirtos žmonėms, atstatydintiems iš pareigų, buvo nupirktos iš jai įtarimų sukėlusio mero fondo lėšų.

Po daugelio metų perėjęs į opoziciją, dabar gerai jaučiuosi tapęs opozicijos lyderiu. Juk būdamas opozicijoje gali į daugelį reikalų žvelgti kitaip, nei diktuoja realybė, galiu beatodairiškai baksnoti naujai valdžiai, kas yra padaryta blogai ir t.t.

Valstiečių – žaliųjų sąjunga Seimo rinkimuose neturi įspūdingų pergalių. Tačiau mes ir nesitikėjome, kad galėsime varžytis su partijomis, kurios konkuravo ne idėjomis, bet perkamų rinkėjų balsų kainomis. Valstiečių – žaliųjų sąjunga niekada nepirko ir nepirks balsų. Tikiuosi, kad iki savivaldos rinkimų įstatymai bus pakoreguoti ir bus užkirstas kelias „piniginei demokratijai“.

Edvardas VITKAUSKAS, Lietuvos liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas, beje, gimęs Drakono metais:

– Drakono metais buvo aktyvūs ir „drakoniškai“ kardinalūs sprendimai. Vienas ryškiausių – valdančiosios koalicijos išardymas ir naujos sukūrimas 2012 m. birželio 13 d.

Mums, Liberalų sąjūdžio politikams, tapo nepriimtina dirbti koalicijoje su valstiečiais, „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“, buvusia administracijos vadovybe, nes jie nesiėmė būtinų darbų, ekonominių sprendimų. Valdžios nuvertimu nutraukta akivaizdi savų interesų politika.

Liberalų sąjūdžio deleguotas administracijos vadovas Raimondas Ambrozaitis savivaldybėje – nuoseklus, atsakingas, sąžiningas tarnautojas, vykdantis visos valdančiosios koalicijos sprendimus.

Mūsų skyrius augina savo rinkėjus – žmones, pritariančius ir suprantančius mūsų vertybinius pagrindus. Naujus narius į partiją priimame atsakingai, svarstydami žmogaus vertybes, tikslus. Geriau lėčiau augantis, tačiau išmintingesnis, kūrybiškesnis partinis skyrius – tokia mano nuostata apie skyriaus plėtrą.

Praradimai: netekome savo skyriaus atstovo Seime – Audriaus Endzino, nes jis apsisprendė palikti didžiąją politiką ir grįžti į gimtąjį rajoną.

Suformavome Liberalų frakciją savivaldybės Taryboje (Vladas Kainovaitis, Jonas Purlys ir aš pats). V.Kainovaitis kuruoja komunalinių atliekų surinkimo sistemos pertvarkymus, aktyviai įsijungė į Šilutės PSPC stebėtojų tarybos veiklą. J.Purlys  gilinasi į teritorijų planavimo ir Kaimo reikalų komiteto darbą. Džiaugiuosi, kad pavyko išlaikyti nuoseklią pertvarkymo politiką „Šilutės šilumos tinklų“ įmonėje, todėl, kitaip nei daugelyje kitų savivaldybių, nuolat po truputį mažėja šilumos kilovatvalandės kaina ir auga investicijos į šilumos ūkį.

Atlikti parengiamieji darbai Šilutės, Rusnės ir Kintų kurortinės teritorijos statusui siekti. Tai bus didžiulis potencialas ekonominiam mūsų krašto augimui ateityje.

2013-ieji – išmintį simbolizuojančio gyvūno – Gyvatės – metai. Manau, savivaldoje labai trūksta išmintingų, sveiko proto sprendimų. Reikia subalansuoti savivaldos biudžetą, pasiekti, kad skolos mažėtų ir pajamos didėtų, atsisakyti akivaizdžiai nuostolingų veiklų, gerinti vietinio verslo aplinką, pradėti namų renovavimą.

Vaidas PAVILONIS, partijos Tvarka ir teisingumas Šilutės skyriaus pirmininkas:

– Atsigręžus į besibaigiančius Drakono metus mūsų rajono Taryboje, juos vertinčiau  kaip išdavysčių ir politinio prisitaikėliškumo metus. Geriausiai tai iliustruoja visiems žinomo animacinio filmo šūkis: „Drakonas nugalėtas. Šlovė naujam drakonui…“

Blogiausia, kad visi supranta, jog nuo to nei rajonui, nei jo gyventojams gyvenimas nepagerės.

Nesiimu vertinti buvusios mūsų valdančiosios koalicijos paskutinio pusmečio darbų, atėjus laikui tai, manau, padarys rinkėjai. Dirbome, stengėmės pritraukti lėšų iš ES struktūrinių fondų ir iš visų kitų įmanomų finansavimo šaltinių, meras kas savaitę bent kartą lankydavosi ministerijose. Regioninės plėtros taryboje, kurioje, be mero ir manęs, dirbo ir rajono Tarybos narys V.Laurinaitis, pasiekėme, kad mūsų meras taptų Tarybos pirmininku. Tai irgi svarbi pozicija dėl lėšų skirstymo regione.

Pažiūrėkim, ką šiuo klausimu veikia dabartinė valdančioji koalicija. Keista, bet ir mūsų, ir dabartinėje valdžios koalicijoje beveik visa politika sukasi apie vieną partiją – Liberalų sąjūdį, labai mažą partiją, bet sugebančią savo reikalavimus pastatyti į ašinę padėtį. Nesvarbu kaip: ar ultimatyviai, ar išduodant partnerius, ar kompromiso būdu, bet savo ji pasiekia. Šios partijos du balsai tvirtai laiko tiek buvusią, tiek esamą koaliciją „už gerklės“. O dabartinė situacija tam palanki: pati mero institucija silpna, merė – visai be patirties, vicemerai dirba visuomeniniais pagrindais. Klausimas – kas su tokia komanda ar pavieniais valdininkais kalbėsis rimtais finansiniais ar projektiniais klausimais Vyriausybėje?

O kur tada mero iniciatyva? Susidaro įspūdis, kad dabartinė situacija savivaldybėje yra vegetacijos ir savireklamos fazėje. Duok Dieve, kad ji per ilgai neužsitęstų. Švenčių proga to ir linkiu visai mero institucijai.

Alvidas ŠIMELIONIS, Lietuvos socialdemokratų partijos Šilutės skyriaus pirmininkas:

– Drakono metai socialdemokratams buvo palankūs. Šilutiškiams socialdemokratams pavyko iš opozicijos pereiti į valdančiąją koaliciją. Taip pasibaigė išdavystėmis grįsta V.Pozingio valdžios era.

Sustiprėjo rajono socialdemokratų pajėgos. Prieš savaitę vykusiame visuotiniame susirinkime priimta naujų narių ir dabar mūsų skaičius perkopė 200. Tokios gausos socialdemokratai neturėjo per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

Džiaugiuosi ir tuo, kad Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje laimėjo socialdemokratų kandidatas Artūras Skardžius. Jis teisėtai gali vadintis išrinktu absoliučios daugumos šilutiškių, nes antrame rinkimų ture buvo paremtas bemaž visų rajone veikiančių partijų. Dauguma partijų pareiškė pasipiktinimą balsų pirkimo faktais.

Tikiuosi, kad kiti metai bus dar sėkmingesni. Manau, kad Seimo nariai A.Skardžius ir Remigijus Žemaitaitis dirbs ne tik visos Lietuvos, bet ir Šilutės krašto naudai. Todėl mūsų politikams reikia pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Audrius ENDZINAS, kadenciją baigęs Seimo narys, Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus narys:

– 2012 metai buvo įtempti ir dėl darbų, ir dėl emocijų, bet įdomūs. Prieš metus apsisprendžiau nebekandidatuoti į Seimą ir apie tai informavau visuomenę. Nepaisant to, aktyviai dalyvavau politikoje iki paskutinės darbo Seime dienos. Atrodo, jog tai neliko nepastebėta.

Man rinkimai į Seimą, be abejonės, reikšmingiausias metų politinis įvykis šalyje. Susidomėjęs stebėjau rinkimų kovą ir politikų batalijas. Nepaisant mano asmeninių simpatijų kitam kandidatui, džiaugiuosi, kad mūsų krašto žmonės vienmandatėse rinkimų apygardose išrinko garbingus ir patyrusius atstovus.

Savivaldybėje taip pat pasikeitė valdžia. Naujai rajono valdžiai linkiu sėkmingo darbo. Dar daugiau – kaip šio rajono gyventojas esu tiesiogiai tuo suinteresuotas.

Politinių įvykių gausa buvo daugiau nei pakankama, suprantama, jog pusiausvyros išlaikymas tokiomis aplinkybėmis yra sudėtingas. Buvo karščiuojamasi Šilutėje, karščiuojamasi ir Vilniuje. Tik iš toliau geriau matyti, todėl sostinės problemos neretai aptarinėjamos plačiau nei Šilutės. O gaila, nes spręstinų klausimų Šilutėje labai daug. Todėl ir linkiu kitais metais atsisukti į savo namus ir pabandyti susitvarkyti savo kiemą. Su Naujaisiais metais!

Algirdas GEČAS, Liberalų ir centro sąjungos narys:

– Žmonės skuba pabaigti svarbiausius darbus, pasveikinti draugus, artimuosius ir palinkėti jiems vilties, džiaugsmo, taikos. Tokiu metu kiekvienas analizuoja ir įvertina tai, kas buvo padaryta, ir nubrėžia naujas savo veiklos gaires. Ši kasmet kintanti metų riba išties yra svarbi. Visada žmonės  tokiu metu kėlė klausimus. Pabandykime ir mes.

Manyčiau, kad daugelis su manimi sutiks, kad svarbiausias įvykis buvo valdančiosios daugumos pasikeitimas Šilutės rajono savivaldybės Taryboje. Reikia pripažinti, kad savivaldybėje per keletą paskutinių metų pasireiškė tam tikras sąstingis, labai sumažėjo Europos Sąjungos finansuojamų projektų teikimas ir įgyvendinimas. Buvo priimami sprendimai, naudingi tik siauroms interesų grupėms, aiškiai pažeidžiant viešąjį interesą. Skaitytojams norisi tik priminti biokuro pirkimo istoriją „Šilutės šilumos tinkluose“, Žemaičių Naumiesčio muziejaus renovacijos eigą arba netikusį sprendimą dėl komunalinių atliekų surinkimo. Ir tai – tik ledkalnio viršūnė, be jos yra daugybė kitų smulkesnių sprendimų, kurie buvo nenaudingi savivaldybei, jos gyventojams. Po tokių sprendimų susidarė tokios Savivaldybės skolos, kad išeikvotas Savivaldybės skolinimosi limitas ir apribotos jos veiklos galimybės.

Norisi tikėti, kad  dabartinė Tarybos valdančioji dauguma atsakingai įvertins susidariusią padėtį ir imsis iš esmės spręsti problemas. Bet kad ir kiek save drąsinu, vis tik manęs neapleidžia nerami abejonė, kad jokių tikrų esminių pokyčių nebus. Ne todėl, kad Taryboje nėra žmonių, kurie nematytų, kas vyksta, ir ne todėl, kad jie nenorėtų teigiamų pokyčių savivaldybėje.

Tiesiog reikia pripažinti, kad jie sudaro mažumą ir jų įtaka – ganėtinai ribota. Be to, labai stipriai veikia plačiai išsikerojusi inercija ir supratimas, kad prieš vėją, žmogau, nepapūsi. Bet būkime optimistais, tikėkime ir kelkime klausimus toliau.

Mūsų valstybė ir demokratija dar labai jaunos. Bene svarbiausias įvykis 2012 m. buvo rinkimai į Seimą. Šie rinkimai parodė, kad mūsų demokratija, deja, stipriai negaluoja. Pagal pažeidimų mastą šie rinkimai buvo išskirtiniai. Šalies Prezidentė dėl rinkimų teisėtumo net buvo priversta kreiptis į Konstitucinį teismą. Manau, kad čia yra pasiekta riba, už kurios galimas politinis chaosas.

Manęs dažnai klausia ir apie liberalias partijas, jų susivienijimo galimybes. Mano atstovaujama Liberalų ir centro sąjunga šiemet Seimo rinkimuose nelaimėjo nė vieno mandato vienmandatėse apygardose, o daugiamandatėje neperkopė 5 % ribos.

Tai didžiulis smūgis partijai, kuri aktyviai dalyvavo politiniame šalies gyvenime, ketverius paskutinius metus buvo valdančiojoje daugumoje, ir kurios deleguoti ministrai vadovavo Vidaus reikalų, Aplinkos bei Kultūros ministerijoms.

Kas laukia Liberalų ir centro sąjungos? Dabar į šį klausimą sunku atsakyti, bet 2013 m. kovo mėnesį įvyks LiCS suvažiavimas, kuris ir  priims sprendimus dėl tolimesnės partijos veiklos.

Manau, kad liberaliosios partijos Lietuvoje turi vienytis. Tik taip jos galėtų sutelkti savo rinkėjus ir tikėtis deramo jų palaikymo rinkimuose. Bet tai tik teorinis požiūris. Žymiai sunkiau tai įvykdyti praktiškai. Didžiausia problema yra ta, kad mūsų liberaliosios politinės partijos neturi tokių lyderių, kurie galėtų suvienyti net ir tos pačios ideologijos žmones. Belieka tik tikėtis, kad 2013 metais Lietuvos liberaliosios partijos ir jų vadukai įveiks savo ambicijas ir priims partijoms ir mūsų šalies politinei sistemai naudingus sprendimus.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.