„Pasidalinsiu didele paslaptimi: svajokit – svajonės pildosi. Elkitės su kitais taip, kaip norite, kad su jumis elgtųsi, nepykit ir atleiskit ir, žinoma, būkit dėkingi“, – 10-iai tūkstančių savo „Facebook“ paskyros gerbėjų atskleidė 34-erių šilutiškė Diana Igarė.
Moteris kuria itin kruopštaus darbo reikalaujančias, smulkiausiomis detalėmis išpuoštas rankų darbo dovanas: knygas, užrašų knygeles, nuotraukų albumus, atvirukus, kvietimus ir kt.
Šiandien ji džiaugiasi įgyvendinusi savo svajonę – mėgstamą hobį pavertusi mylimu verslu. Daugumą savo rankų darbo dovanų ji parduoda Lietuvoje, tačiau keletas yra iškeliavę ir į užsienį. „Šilutės naujienoms“ ji išsakė ir dar vieną svajonę – nori Šilutėje atidaryti knygrišyklą.
Viskas skamba lyg iš pasakos, todėl jus šiek tiek suintriguosime pasakydami, kad dar prieš 3 metus vadybos ir verslo administravimo studijas baigusi moteris gyveno Kaune, ėjo regiono vadovės pareigas farmacijos kompanijoje ir tikrai negalvojo, kad jos gyvenimas taip stipriai pasikeis.
Dirbo regiono pardavimų vadove
Diana Igarė gimė ir užaugo Šilutėje, ir jau ketverius metus vėl gyvena čia, sugrįžusi iš Kauno.
Moteris pasakojo, kad nuo mažų dienų buvo „prie meno“ – piešdavo, tapydavo, visi jos sąsiuviniai būdavo išpaišyti. „Čia jau taip yra, neatimsi ir nepridėsi“, – apie polinkį kūrybai kalba ji.
Norėdama sustiprinti dailės įgūdžius, Diana neilgai mokėsi Meno mokykloje, Pirmojoje gimnazijoje buvo pasirinkusi sustiprintą dailę.
Visgi po kurio laiko Diana nusprendė, kad iš meno nepragyvens, todėl nusprendė eiti į verslą. Siekdama šio tikslo Vilniaus universitete ji baigė vadybos ir verslo administravimo studijas, kopė karjeros laiptais.
Ji gali pasigirti aukštais karjeros pasiekimais – daugiau kaip 10 metų dirbo pardavimų srityje, ėjo vadovaujamas pareigas lietuviško kapitalo, o vėliau ir farmacijos kompanijoje.
Taip jau likimas susiklostė, kad vieną dieną, kaip pati Diana sako, netikėtai ją atleido iš darbo.
„Reikėjo kažką daryti – visų pirmą susitvarkyti su savo vidumi, o stresą man geriausiai nuima menai“, – atvirauja moteris.
Pradėjo nuo „skrebo“
Rankdarbių rūšį – „skrebą“ (angliškai scrapbooking) atrado prieš 8 metus, kai laukėsi pirmagimio. Tuomet ji ieškojo albumo, kuriame galėtų chronologiškai sudėlioti kūdikio pirmųjų metų „pasiekimus“. Tačiau nerado tokio pirkti.
Tada Diana pasiėmė žirkles, pieštuką, flomasterius, dar akrilinius dažus – visas pradžiamoksliui reikalingas priemones – ir pradėjo kurti pirmąjį savo albumą.
Tradiciškai kiekviename „skrebinto“ albumo lape klijuojama nuotrauka, pridedama detalių, pagražinimų, ranka užrašomi atsiminimai.
Savo albumą Diana puošė įvairiomis detalėmis, kurias visas atskirai nusipiešė, išsikarpė, suklijavo (dabar tokių pusgaminių jau galima nusipirkti). Galutiniu rezultatu moteris buvo labai patenkinta.
„Drįsčiau pasakyti, kad mano pagamintas kūdikio 12 mėnesių pasiekimų albumas buvo toks pirmas, nes panašių tuo metu nemačiau ir internetinėje erdvėje“, – prisimena ji.
D.Igarė taip pat pasakojo, kad dauguma parduotuvėse parduodamų albumų – kenksmingi, ypač jei jie yra su atplėšiama plėvele. Plėvelei naudojami klijai yra rūgštiniai, ir per ilgą laiką – nė 10 metų nereikės – jie ims geltonuoti, išskirs rūgštis.
Nuotraukos tokiuose albumuose pradeda geltonuoti, vėliau ruduoti ir darosi skylėtos. Tokių nuotraukų jau nebeišgelbėsi, nebent reikėtų perfotografuoti, retušuoti.
Norint kokybiškai išsaugoti savo nuotraukas, Diana pataria pirkti albumus su kišenėlėmis arba tuos, kurie gaminti iš sertifikuoto popieriaus, tinkamo archyvavimui (kuriuose nuotraukas reikia įklijuoti). Paprastas popierius ir kartonas netinkamas saugoti nuotraukas, kadangi gaminami iš medienos bei dažniausiai neturi papildomo apdirbimo ir išskiria rūgštis, kurios per laiką sugadina nuotraukas. Taigi reikia žiūrėti, kad popierius būtų sertifikuotas.
„Juk visi norime, kad nuotraukos liktų vaikams, anūkams“, – patarimų negaili rankdarbių meistrė.
Tobulėjimui ribų nėra
„Mes visi važiuojame į priekį – naujienų yra kiekvieną dieną. Aš nespėju įgyvendinti visko, ką esu sugalvojusi“, – sako nuolat savo rankdarbių rūšies techniką tobulinanti moteris.
Iki šiol ji skaito, mokosi, žiūri pamokėles per „Youtube“. Iš pradžių rankdarbius gamindavo vienaip, paskui – kitaip.
Šiandieniniuose jos gaminiuose dalis „skrebo“ liko, tačiau dominuoja knygrišyba.
Knygų lapus, viršelius ji apsiuva paprasta buitine siuvimo mašina. Toks darbas reikalauja ypatingo kruopštumo ir patirties.
Norintiems išmėginti tokią rankdarbių rūšį Diana sako, kad iš pirmo karto tikrai nesigaus, tačiau nereikia nuleisti rankų.
Pavyzdžiui, ji yra pagaminusi daugiau kaip 1000 užrašų knygelių, pirmosios 50 buvo tik bandymai.
Kurdama rankų darbo dovanas, Diana laiko neskaičiuoja. Savo pomėgiui, virtusiam darbu, per dieną ji skiria daugiau laiko nei įprasta darbo diena. „Tai nėra darbas nuo 8 iki 17 valandos, tačiau teikia kur kas didesnį malonumą“, – neslepia ji.
Iš ryto, išleidusi vaikus į mokyklą, ji eina dirbti – kurti. Kai vaikai eina miegoti, mama vėlgi sėda prie rankdarbių. Diana atvirauja, kad kartais tenka sekti laiką, nes nejučia užsidirba iki išnaktų – laikas tiesiog pralekia nejučia. Ji vis turi save riboti, vis niežti rankos kažką daryti.
Sėkme niekas netikėjo
Smalsavome, ar Diana ką nors pasigamina sau, o gal tiesa, kad batsiuvys be batų?
Ji pasakojo, kad anksčiau savo pomėgiui neturėjo laiko, nes darbas farmacijos kompanijoje buvo atsakingas, ji turėjo pavaldinių, du vaikus. Pasigamindavo vieną kitą albumą ir kiekvienais metais – užrašų knygutes arba darbo knygas.
Šiandien ji turi užvedusi šeimos knygą, kurioje užrašo svarbiausius įvykius, įklijuoja vieną kitą nuotrauką. Išbandžiusi naują knygų rišimo ar siuvimo būdą, pirmuosius gaminius taip pat pasilieka sau.
„Kai prieš porą metų pradėjau rankdarbių verslą ir visiems sakiau, kad iš to gyvensiu, niekas netikėjo. Sakydavo, susirask normalų, juk turi tokią specialybę, tokią patirtį. Dabar jau ir vyras mano darbą vertina rimtai ir nebesiūlo ieškotis tikro darbo“, – džiaugiasi Diana.
Dabar šilutiškė grynina savo kūrybos produktus, patį gamybos būdą ir turi daugiau svajonių – galbūt pavyks ir minifabrikėlį – knygrišyklą – Šilutėje atidaryti. 10 metų didmiestyje pragyvenusią Dianą žavi mažo miestelio gyvenimas: čia ir vaikus auginti geriau, viskas šalia, nereikia daug laiko eikvoti stovint automobilių kamščiuose. Ne paslaptis, kad Šilutė – vienas gražiausių miestelių.
