Kaip pradėjai užsiiminėti rankų lenkimo sportu ir kas tave paskatino varžytis?
– Kai pradėjau mokytis Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje, susipažinau su didele šio sporto entuziaste mokytoja Vilija Parnarauskiene. Ji vis ragino ateiti sportuoti, bet vis buvo nedrąsu. Galiausiai pati pajutau, kad man trūksta aktyvumo, nusibodo tik sėdėti pamokose. Todėl nusprendžiau, kad naujų mokslo metų pradžioje pradėsiu užsiimti sportine veikla mokykloje. Rudenį sudalyvavau rudens kroso varžybose, kitos jau buvo rankų lenkimo varžybos.
Tiesa, pradžioje žaidžiau tinklinį, stalo tenisą, stūmiau rutulį. Bet laikui bėgant mano norai išsigrynino ir likau tik rankų lenkimo sporte, nes tai buvo man labiausiai tinkantis sportas. Gal todėl, kad tai individuali sporto šaka, kur aš esu atsakinga tik už save ir tik nuo manęs priklauso ko pasieksiu.
Koks yra tavo treniruočių režimas ir kaip ruošiesi varžyboms?
– Kiekvieną dieną tikrai nesportuoju ir konkretaus treniruočių režimo aš neturiu. Kai pamatau varžybų grafiką, tada ir pradedu treniruotes, atsižvelgdama į paskelbtas kategorijas. Žinoma, rankų lenkimas – jėgos sportas, tad ją daugiausiai ir treniruoju. Stengiuosi dvi-tris dienas prieš varžybas ilsėtis, nepersitempti.
Koks tavo aukščiausias pasiekimas sporte?
– Manęs dažnai to klausia, bet aš manau, kad sporte svarbiausia procesas, o ne rezultatas. Mano didžiausias pasiekimas – išlikimas šiame sporte, tai, kad nepatyriau jokių traumų ir esu sveika. O traumų kolegoms tikrai pasitaiko. Tiesa, 2021 metais Europos čempionate Vilniuje, tapau tiek kairės, tiek dešinės rankų lenkimo vicečempione savo svorio kategorijose.
Ar yra pasitaikę nusivylimo, kuomet atrodė, kad norisi viską mesti? Kaip su tokiomis mintimis susitvarkei?
– Nusivylimas ateina, kai nepasiekiu išsikeltų tikslų arba nuviliu artimą žmogų, kuris iš manęs daug tikėjosi, o aš nepateisinau lūkesčių. Dažnai pasitaiko momentų, kuomet nuvilia ir rezultatas, nes nors atkakliai ruošiesi, atsiranda geresnių už tave. Stengiuosi tam nusivylimui nepasiduoti ir žengti į priekį, nes jeigu sustosiu, varžovai nesustos ir toliau progresuos. Būtent šis suvokimas ir padeda žengti toliau.
Kaip suderini rankų lenkimą su kitais gyvenimo aspektais, pavyzdžiui, darbu?
– Dažniausiai Lietuvoje rankų lenkimo varžybos vyksta šeštadieniais, tad dalyvauti visada galiu. Tačiau, jeigu noriu dalyvauti Europos ar pasaulinio mąsto varžybose, suderinti labai sunku, nes jos vyksta savaitę, dėl to dažnai dalyvauti nepavyksta.
Kadangi dalyvauji varžybose įvairiuose miestuose, kiek atsieina kelionės? Galbūt jas kas nors kompensuoja?
– Dalyvauju varžybose įvairiuose miestuose visoje Lietuvoje, tačiau kelionių ir startinių mokesčių man niekas nekompensuoja, nes šis sportas dar nėra pripažintas Olimpinio sporto šaka. Varžybose dalyvauju dažnai, investuoju ne tik savo pinigus, bet ir laiką, bet tai atsiperka, nes kiekvienose varžybose gaunu progą tobulėti.
Kokie tavo ateities tikslai ir siekiai sporte?
– Kai 2019 metais pradėjau profesionalią rankų lenkimo karjerą, mano tikslas buvo sudalyvauti Europos čempionate. Kadangi jis vyko Lietuvoje, sudalyvavau, pasisekė gauti finansavimą. Šiemet birželį Moldovoje vyks Europos varžybos, tad jeigu leis finansai, ketinu dalyvauti. Ateities planų išsipildymo sieksiu taip pat, kaip siekiau iki šiol – atkakliu užsispyrimu ir ryžtu.
Kokį poveikį rankų lenkimas turėjo tavo gyvenimui, kaip formavo tavo asmenybę?
– Sportas suformavo kitokį mąstymą, išugdė charakterį, pakėlė savivertę ir pasitikėjimą savimi, išmokė greitai reaguoti ir spręsti problemas, su kuriomis susiduriu gyvenime.
Ačiū už pokalbį.