„Skaudi naujiena“, – taip neseniai šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės iškeltą mintį, kad per kelerius artimiausius metus Lietuvoje turi nebelikti vaikų globos namų, šios institucijos turi būti pertvarkytos į žymiai mažesnes arba tėvų globos netekę vaikai turi būti auginami šeimynose, vadina mūsų rajono Saugų vaikų globos namų kolektyvas.
Šios įstaigos pedagogams ji skaudi todėl, kad ir per tokį trumpą laiką jie jau spėjo pajusti tokių planų pasekmes: anksčiau dosnumu stebinę rėmėjai jau nebemato prasmės to daryti. „Kokia prasmė jus remti, jei jūsų vis tiek greit nebeliks?“ – dabar neretai toks būna atsakymas į šios įstaigų vadovų prašymus.
O be rėmėjų ir visuomenės paramos gobos namai gyventų nepalyginamai skurdžiau nei dabar.
Savivaldybė finansuoja prasčiau nei apskritis
„Dovanų mes visada laukiame ir labai jomis džiaugiamės“, – tai Saugų vaikų globos namų direktoriaus Eugenijaus Judeikio atsakas į pasiūlymą atvežti įstaigos globotiniams keliasdešimt „Šilutės naujienų“ skaitytojų numegztų kojinyčių ir kepuryčių.
Žinia, laukia ne tiek direktorius, kiek vaikai, kurie tai patvirtina tuoj pat, vos tik iškrauname mezginius: jie išgraibstomi, regis, akimirksniu, berniukai ir mergaitės tuoj pat pradeda juos matuotis prieš veidrodį.
Tai – tik kuklūs drabužėliai, bet juk vaikams kasdien reikia ir begalės kitų dalykų: žaislų, higienos ir mokymosi priemonių, jiems reikia gyventi šiltai, jie nori ir skanėstų, ir t.t.
„Steigėjas – rajono Savivaldybė – mums skiria tiek lėšų, kiek užtenka tik mokesčiams, šildymui, darbuotojų atlyginimams ir vaikų maitinimui, o visa kita mes kuriame tik iš rėmėjų aukų“, – sako E.Judeikis.
Šilutės savivaldybės pavaldumui dar 2010-aisiais perduota įstaiga, pasak direktoriaus, iki šiol iš jos negavo pinigų nė vienam baldui ir nė jokiam kompiuteriui. Lyginant su Klaipėdos apskrities, kuriai globos namai priklausė iki 2010 metų, finansavimu, dabartinis globos namų išlaikymas yra mūsų Savivaldybės nenaudai: tuomet pinigų būdavo skiriama bent reikalingiausiems baldams ir pagrindinėms priemonėms.
Valstybė numetė problemą savivaldybėms
Įstaigos vadovas stebisi tvarka, kad visos švietimo įstaigos šalyje finansuojamos per mokyklinį krepšelį, tuo tarpu vaikų globos namai palikti steigėjų malonei. Tik iki 2007 metų sausio 1-osios apgyvendinti vaikai dar gauna finansavimą iš Finansų ministerijos, bet tokių vis mažėja, šiuo metu Saugose – tik 7 (iš viso čia gyvena 73 vaikai).
O steigėjų ir finansinės galimybės, ir norai labai skiriasi.
„Valstybė numetė problemą savivaldybėms“, – taip galiojančią tvarką vertina ir E.Judeikis, ir kitų panašių įstaigų vadovai.
Todėl toks svarbus šioms įstaigoms yra kiekvieno rėmėjo indėlis, net ir kuklus. Naujausi globos namų baldai, visa įstaigos ir vaikų šeimynų buities technika, viryklės ir dar daug kitų kasdieniame gyvenime kiekvienuose namuose reikalingų daiktų Saugose nupirkta už rėmėjų suaukotas, įvairių fondų ir organizuotų akcijų metu surinktas lėšas.
Direktorius ilgai gali vardinti visus, kas nuolat prisideda prie šių namų gerovės. Ypač išskiria Šilutės durpių įmonę UAB „Klassman Deilmann“, kurios vadovai nė vienais metais nepamiršta tėvų paliktų vaikų, skiria ir durpių gėlynams, ir į sąskaitą pinigų perveda.
Viktorijos Grajauskienės labdaros ir paramos fondas, kompanija „Orange grupe“ Klaipėdoje irgi nuolat šelpia daiktais, organizuoja vaikams keliones, finansuoja vasaros poilsio stovyklas. Tai tik maža dalis geradarių.
„Neįsivaizduoju, kaip mes gyventume, jei jų visų nebūtų“, – neslepia E.Judeikis.
O štai pastaruoju metu kreipęsis paramos direktorius jau ne kartą išgirdo iki tol negirdėtą atsaką: „Jūsų tuoj nebeliks, nėra prasmės jums aukoti“…
„Bet juk šiandien čia auga 73 vaikai, jiems reikia normaliai gyventi, o mums – juos ugdyti“, – elementarią tiesą primena direktorius.
Reformą pradėjo iš viršaus
Beje, šios įstaigos kolektyvas nėra iš esmės nusiteikęs prieš pertvarkas. Pedagogai irgi mano, jog būtų puiku, jei šalyje nebeliktų vaikų globos namų. Bet, anot direktoriaus, ne tokiais drastiškais metodais tai turi būti daroma, ir nežinia, ar taip bus pasiekta kokios pažangos.
Kad pradėta drastiškai, rodo ne tik suaugusiųjų, bet ir čia gyvenančių vaikų klausimai. „Kas su mumis dabar bus? Kur mane išveš? Kodėl mus nori kažkur perkelti mūsų neklausę?“ – tokius ir panašius klausimus jau girdi pedagogai ir socialiniai darbuotojai. Nes vaikai juk žiūri televizorių ir girdi politikų pareiškimus…
„Vaikai – ne daiktai, užsigeidus jų negalima mėtyti, ardyti įprasto gyvenimo, drastiškai keisti likimus, juolab kad jie jau tiek gyvenime iškentę skausmo, jų atsisakė tikrieji tėvai, jie ilgisi tikros šeimos. Jų negalima kilnoti iš vienos vietos į kitą“, – sako direktorius.
Prezidentės pareiškimas, jo žodžiais tariant, į vaikų mintis įnešė chaosą.
„Reforma turėtų eiti „iš apačios“, pradėti pokyčius reikėtų nuo pagalbos šeimoms, kad globos namų vis mažiau reikėtų, tada jie natūraliai nyks. Tuo tarpu šįkart ji buvo pradėta iš viršaus“, – mano jis.
Globos namų dar labai reikia
Šiandien globos namų Lietuvoje – beveik 100. Kiekvienuose gyvena vidutiniškai po šešias dešimtis vaikų, bet yra ir tokių, kuriuose – dvigubai tiek. Apytikriai šalies globos įstaigose šiandien gyvena 4000 vaikų.
Nemažai vaikų globos įstaigų globotinių turi įvairių elgesio sutrikimų ir negalių. Štai tik Saugose auga 34 specialiųjų poreikių turintys vaikai, 14 turi negalią. Šių vaikų labiausiai kratosi ir įvaikinti norinčios šeimos.
Kai kurios vaikų globos įstaigos jau taip perpildytos, kad saugiškiai net sulaukia prašymų priimti vaikus iš Klaipėdos, Mažeikių vaikų globos įstaigų.
Šeimynomis gyvenantys vaikai Saugose mokosi šeimininkauti, tvarkytis kambarius, skalbti, turi sodą ir šiltnamį, kur augina daržoves, patys ruošia pusryčius, vakarienę, kepa pyragus, konservuoja. Direktorius sako, jog daroma viskas, kad jų globotiniai pasijustų gyvenantys kaip tikroje šeimoje. Bet pripažįsta, kad geriau nei šeimoje vaikams nebus jokioje globos įstaigoje.
Bet šiandien realybė tokia, kad tų namų šalyje dar labai reikia.