Reitingų sąraše – gėda Šilutės rajono pagrindinėms mokykloms

Mokyklu reitingai Laima AusrienePrieš kelias dienas žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausius mokyklų ir universitetų reitingus. Pirmą kartą sudarytas pagrindinių mokyklų reitingas, kuriame įvertinta apie 400 pagrindinių mokyklų.

„Beveik trečdalyje Lietuvos pagrindinių mokyklų vaikai neįgyja matematikos pagrindų ir nepasiekia net patenkinamo lygmens. Jei tėvai žinotų, koks žemas kai kurių pagrindinių Lietuvos mokyklų lygis, į tokias tikriausiai nebeleistų savo vaikų“, – rašoma leidinyje.

Tarp blogųjų pavyzdžių atsidūrė Šilutės Martyno Jankaus pagrindinė mokykla. Du trečdaliai dešimtokų pernai per matematikos žinių patikrinimąsugebėjo gauti po kuolą, o penktadalis po dvejetą. Visų trisdešimties dešimtokų pažymių vidurkis siekė 1,67 balo dešimtbalėje sistemoje.

„Šilutės naujienos“ nagrinėjo ir kitų rajono pagrindinių mokyklų rezultatus, paskelbtus „Reitinguose“. Džiaugtis nėra kuo – net trys rajono mokyklos yra prasčiausiai vertinamų pagrindinių mokyklų vienuoliktuke.

Miesto pagrindinės mokyklos – tarp prasčiausiųjų

Šiemet šalies pagrindinės mokyklos buvo reitinguojamos remiantis vien oficialiais šaltiniais – dešimtokų matematikos ir lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais.

„Tie rezultatai, tiesą sakant, kelia tamsių minčių“, – žurnale „Reitingai“ rašo vyriausiasis leidinio redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Šilutės naujienos“ suskaičiavo, kad į sąrašą pateko 368 pagrindinės mokyklos. Taigi kokioje vietoje atsidūrė Šilutės rajono mokyklos?Mokyklu reitingai Astasevicius

Visas rajono pagrindines mokyklas aplenkė Gardamo pagrindinė, atsidūrusi 42 sąrašo vietoje. Lietuvių kalbos žinių vidurkis čia – 6,44, matematikos – 6,33 balo. Beje, šią mokyklą rajono valdžia norėjo uždaryti, bet sukilus tėvams ji išliko kaip Žemaičių Naumiesčio gimnazijos Gardamo progimnazijos skyrius.

Kintų pagrindinė mokykla – 45-oji: lietuvių kalbos žinių vidurkis – 6,83, matematikos – 5,72.
Katyčių pagrindinė mokykla – 62-oji: lietuvių kalbos žinių vidurkis – 5,8, matematikos – 6,3.
Usėnų pagrindinė mokykla – 147-oji: lietuvių kalbos žinių vidurkis – 5,67, matematikos – 5.
Vilkyčių pagrindinė mokykla – 235-oji: lietuvių kalbos žinių vidurkis – 6,29, matematikos – 3,29.
Rusnės pagrindinė mokykla – 289-oji: lietuvių kalbos žinių vidurkis – 4,8, matematikos – 3,9.
Saugų J.Mikšo pagrindinė mokykla – 358 -oji: lietuvių kalbos žinių vidurkis – 4,6, matematikos – 1,9.
Pamario pagrindinė mokykla – 360-oji: lietuvių kalbos žinių vidurkis – 4,24, matematikos – 2,16.
M.Jankaus pagrindinė mokykla – 366-oji (arba trečia nuo galo): lietuvių kalbos žinių vidurkis – 4,27, matematikos – 1,67.

Kalti mokytojai?

„Svarbu akcentuoti, kad pagrindinės mokyklos nėra pagalbinės mokyklos“, – rašo žurnalo vyr. redaktorius. Jis pereina prie konkrečių pavyzdžių, būtent Šilutės M.Jankaus mokyklos.

„Darosi suvis neaišku, kas turėjo įvykti, tarkime Šilutės M.Jankaus pagrindinėje mokykloje, jei visų 30-ies dešimtokų matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatų vidurkis tėra 1,67 balo iš dešimties. Kur čia šuo pakastas? Gal į šią mokyklą buvo suvežti visi nemokintini vaikai iš visos Lietuvos?“, – straipsnyje klausia G.Sarafinas.

Pasirodo, ne, tai normali mokykla.

„Tiesiog Šilutėje yra dvi gimnazijos, ir visi stipriausi bei motyvuočiausi jaunuoliai eina į jas, o kiti, dažniausiai silpniausieji, lieka pagrindinėse mokyklose“, – aiškina Šilutės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė.

Žurnalo redaktorius svarsto toliau: „Na, bet ir kitose savivaldybėse yra ne kitaip. Bet jų pagrindinėse mokyklose bent dalį, o kartais ir daugumą vaikų pavyksta išmokyti tiek matematikos, tiek lietuvių kalbos. Ir jų vidurkis pasiekia 6-7 balus iš dešimties. Nes neišmokyti matematikos visų 30-ies vaikų, tarp jų nerasti nė vieno motyvuoto, nė vieno išėjusio bent matematikos pradžiamokslį, reikia sugebėti. Juk vienetas reiškia, kad vaikas dešimt metų mokykloje absoliučiai nieko neveikė. Kam tada tokia mokymo įstaiga reikalinga?“

Gal Šilutėje stinga matematikos mokytojų?

„Ne, nestinga, – atsako būtent M.Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius. – Mokytojai mūsų geri.“

Tačiau, anot redaktoriaus, sunku tuo patikėti, nes tikrai geri mokytojai sugeba uždegti ugneles vaikų akyse ir širdyse, sužavėti savo mokomu dalyku ir tikrai tegul ir ne visiems, bet bent daliai vaikų įdiegia savo dėstomo dalyko pagrindus.

Užduotys dešimtokams buvo nesudėtingos

Mokyklos vadovybės tokie rezultatai negąsdina, pasak direktoriaus, balai gyvenime nieko nereiškia.
„Žiūrime kaip į žmogų, kuris socializavosi, įgijo profesiją, dirba sąžiningai savo darbą. Manau, visiškai nesvarbu kažkada jo turėti mokykliniai rezultatai“, – TV3 žinioms komentavo A.Astasevičius.

„Mokiniai į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ateina su ta mintimi, kad ir kaip jie rašys, vis tiek gaus pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. Motyvacijos jiems nėra“, – TV3 „Žinioms“ sakė M.Jankaus mokyklos direktoriaus pavaduotoja Laima Aušrienė.

Reitingų sudarytojus toks požiūris šokiruoja.

Pernykščiai rezultatai atskleidė, kad tokių prastų mokyklų – ne vienetai, o daugiau kaip 100 iš 400.
Tai reiškia, kad beveik trečdalio mokyklų dešimtokai skaičiuoti nemoka net ketvertui. O mokinių klasėje nedaug, taigi mokytojų dėmesio turėtų nestigti.

„Jeigu mokytojas 10 metų dirba praktiškai individualiai ir vaikas gauna vienetą ar dvejetą, aš nesuprantu, kas vyksta tokiose mokyklose. Ten reiktų iš pagrindų keisti, griauti, atleisti vadovą, ten turi važiuoti desantas iš Vilniaus, turi įvykti revoliucija toje mokykloje. Nes griaunami jaunų žmonių gyvenimai“, – TV3 „Žinioms“ komentavo G.Sarafinas.

O užduotys dešimtokams buvo visiškai nesudėtingos. Pavyzdžiui, tūkstančiai dešimtokų nesugeba apskaičiuoti, kiek valandų turi trys savaitės. Tačiau paradoksas, būtent prasčiausių mokyklų mokytojai nė girdėti nenori apie vaikų gebėjimų patikrinimus, nes, paaiškėjus rezultatams, mokyklos prestižas smunka.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė reitingų nesureikšmina. Pati ministerija mokyklų reitingų nesudarinėja, esą nėra reikalo. Kad nieko neišmoksta, esą kartais kalti patys iš sunkių šeimų atėję vaikai.

„Rezultatai priklauso nuo labai daug faktorių. Pradedant nuo to, iš kokių šeimų ateina vaikai. Mokykla kitą kartą negali nieko pasirinkti, ir didžiojoje dalyje mokyklų taip yra“, – TV3 „Žinioms“ komentavo A.Pitrėnienė.

Lietuvoje švietimo sistema tokia, kad net ir žemiausius balus gavę dvyliktokai sugeba įstoti į kai kurias aukštąsias mokyklas ar kolegijas, bent jau į mokamas jų vietas. Prognozės rodo, kad ir šiemet jaunuoliai profesijas rinksis labiau pagal madą, o ne pagal poreikį.
Parengta pagal žurnalo „Reitingai“ ir TV3 „Žinių“ informaciją.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.