Baleto pamokų paklausa padidėjusi ne tik šalies didmiesčiuose, todėl kai kurios mokyklos jau planuoja naujus mokslo metus pradėti ir regionuose – Lietuvos tarptautinės baleto akademijos (LTBA) filialas nuo spalio pradeda veikti Šilutės kultūros ir pramogų centre.
Mokyklų poreikis – ir regionuose
Seniausios Lietuvoje baleto mokyklos įkūrėja ir vadovė Kristina Sliesoraitienė teigia pastebinti, kad baleto mokyklų poreikis jau kelerius metus auga ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
„Iki šiol LTBA filialus turėjome didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune. Tačiau poreikis mokytis baleto aktualus ne tik didžiųjų miestų gyventojams, bet ir regionuose. Juolab, kad Vilnius jau „prisikimšo“. Ne visiems tėvams patogu vaikus į būrelius vežioti iš kitų miestų, nors yra daug tai darančių“, – teigia K. Sliesoraitienė, trejus metus brandinusi mintį įkurti akademijos filialus kituose Lietuvos miestuose.
Atsižvelgdama į mažesnių miestų poreikius, nuo šio sezono LTBA steigia filialus Panevėžyje, Vilkaviškyje, Kėdainiuose, Alytuje. O nuo spalio mėnesio baleto pamokas galės lankyti ir Šilutės gyventojai.
„Seniai norėjau, kad klasika ir kokybiškas baletas atkeliautų ir į regionus. Labai norėčiau, kad atgytų ir kiti miestai bei miesteliai“, – planais ir lūkesčiais dalijasi LTBA įkūrėja ir vadovė K. Sliesoraitienė, naują sezoną pradedanti jau keturiuose Lietuvos miestuose ir nežadanti sustoti.
Baletas skatina ir smegenų veiklą
Kaip rodo įvairūs moksliniai tyrimai, fizinis įvairių amžiaus grupių vaikų aktyvumas drastiškai mažėja, vaikai tampa vis pasyvesni. Įvairūs fizinio aktyvumo tyrimai rodo vis prastėjančią fizinio aktyvumo situaciją visame pasaulyje. 2020 metais Higienos instituto atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fiziškai aktyvūs po pamokų (ne mažiau kaip 60 minučių kasdien) yra apie 13,6 proc. Lietuvos vaikų. Net 25 proc. mokinių kasdien prie ekranų praleidžia keturias valandas ir daugiau. Apklausos ir tyrimai rodo, kad visgi Lietuvoje vis daugiau mokinių lanko fizinio aktyvumo, sporto būrelius, o tėvai ieško įvairių savo vaikų aktyvumo skatinimo formų.
„Šiuolaikiniai vaikai – labai sėslūs, daug laiko praleidžia prie ekranų ir mokydamiesi. Manau, baletas ant bangos todėl, kad atliepia vaikų ir tėvų poreikius“, – svarsto K. Sliesoraitienė. Daugiau kaip trisdešimties metų pedagoginio darbo patirties turinti buvusi šokėja pabrėžia, kad galimybė rinktis šokti baletą savo malonumui leidžia į jį žiūrėti kaip į laisvalaikio leidimo būdą bei puikią progą didinti fizinį vaikų aktyvumą.
„Baletas, kaip sakau, yra du viename: nauda ir kūnui, kuris gauna krūvio, ir sielai, – sako K. Sliesoraitienė. – Akademinis mokslas lavina kairįjį smegenų pusrutulį, tuo tarpu dešinysis gauna krūvio rečiau. Įrodyta, kad baletas, kaip ir dailės ar muzikos pamokos, lavina būtent dešinįjį smegenų pusrutulį. Tačiau meninio ugdymo pamokoms mokykloje dažnai neskiriama pakankamai dėmesio.“
K. Sliesoraitienė išskiria ir klasikinės muzikos poveikį smegenims: „Baletas pratina prie klasikinės muzikos, sudėtingos choreografijos, lavina estetinį skonį. Patvirtinta, kad klasikos klausymasis kasdien daro poveikį vaikų smegenims. Be to, baletas stiprina nacionalinių šokio mokyklų tradicijas, taip ugdomas ir būsimas teatrų lankytojas ir žiūrovas.“
Ne tik profesionalams, bet ir šokantiems dėl savęs
Per pastarąjį dešimtmetį baleto kaip būrelio ir užklasinės veiklos populiarumas išaugo kelis kartus, kasmet baleto mokyklos ruošia šimtus vaikų. Padidėjo ir baleto mokyklų paklausa. „Tikrai jaučiamas didelis susidomėjimas baletu“, – pripažįsta K. Sliesoraitienė, jau daug metų stebinti baleto mokyklų ir privačių šio šokio pamokų neslūgstančią bangą. Tai prieš keturiolika metų ją įkvėpė įkurti ir Lietuvos tarptautinę baleto akademiją, kurios filialuose Vilniuje ir Kaune kasmet baleto mokosi apie pusę tūkstančio vaikų.
„Baletas ilgai buvo gana uždaras, prieinamas tik tiems, kurie savo ateitį siejo su scena. Lūžis įvyko laisvėjant profesijoms, kai atsirado poreikis pasibandyti naujus dalykus, „pasimatuoti“ vieną ar kitą profesiją. Tai paskatino atidaryti pirmąją privačią baleto mokyklą, į kurią kviečiami ne tik profesionalų keliu norintys žengti būsimi baleto artistai, bet ir mėgėjai, norintys tiesiog šokti baletą dėl savęs“, – sako K. Sliesoraitienė.
Dauguma baleto mokyklų yra skirtos mėgėjams. 2009-aisiais įkurta keturioliktus metus sėkmingai veiklą vykdanti pirmoji privati baleto akademija Lietuvoje išskirtinė tuo, kad rengia ne tik mėgėjus, bet ir būsimus šio scenos meno profesionalus.
„LTBA yra viena iš nedaugelio, ruošianti ir mėgėjus, ir profesionalus. Drįstu manyti, kad atsiradusi galimybė mokytis baleto ne tik profesionaliai, bet ir mėgėjiškai prisidėjo prie tokio didžiulio susidomėjimo baletu, – svarsto pirmosios privačios baleto akademijos įkūrėja K. Sliesoraitienė. – Toli gražu ne visi vaikai planuoja tapti profesionaliais baleto šokėjais, tėvai irgi baiminasi anksti užkrauti tokį įsipareigojimą.“
Vis dėlto būsimiems profesionaliems baleto šokėjams LTBA yra puiki terpė tobulinti šokio meną.
„Esame savotiški valstybinės baleto mokyklos „donorai“, nes aukščiausiais rezultatais paruošiame norinčiuosius stoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Neapsiribojame Lietuva: mūsų septyni vyresnių klasių mokiniai yra praėję tūkstantines atrankas ir mokosi pačiose garsiausiose pasaulio baleto mokyklose“, – džiaugiasi akademijos vadovė.
Šilutės tėvelius, auginančius 4-7 metų vaikus, kviečiame registruotis www.baletas.com