Rinkdamiesi dažus buto remontui, daugelis labiausiai domimės dažų ar lakų spalva, džiūvimo laiku, atsparumu drėgmei, kitomis eksploatacinėmis savybėmis. Kur kas mažiau kreipiame dėmesį į šių remonto priemonių sudėtyje esančias chemines medžiagas, kurios gali būti pavojingos ne vien dažant. Pavojus aplinkai ir sveikatai gali kilti laikant sandėliuke dažų, lakų, skiediklių ar tirpiklių likučius ar juos neatsakingai išmetus į bendrą atliekų konteinerį.
„Dažų, lakų, skiediklių ar tirpiklių atliekos neatsitiktinai priskirtos pavojingųjų atliekų kategorijai. Šiose priemonėse gali būti įvairių aplinkai ir žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų – aromatinių angliavandenilių ar kitų lakiųjų medžiagų, sunkiųjų metalų, kitų toksinių medžiagų.
Medicinos mokslas jau seniai yra patvirtinęs, kad visos jų pasižymi ilgalaikiu arba trumpalaikiu toksiniu poveikiu žmonių sveikatai ir dažniausiai – ilgalaikiu neigiamu poveikiu aplinkai. Todėl laikyti tokių medžiagų likučius nesandariuose ar nesaugiuose induose, mesti tokius indus į bendrąjį atliekų konteinerį – ne tik neatsakinga, bet ir labai pavojinga“, – sako pavojingąsias atliekas tvarkančios bendrovės „Toksika“ vadovas Arūnas Dirvinskas.
Anot A.Dirvinsko, nesaugiai laikomi dažų, lakų, skiediklių ar tirpiklių likučiai gali sukelti įvairias kvėpavimo, alergines ligas, sunkius apsinuodijimus ar net tapti onkologinių susirgimų priežastimi. Jis primena, kad po remonto likusios pavojingosios atliekos turėtų būti pristatomos į specialias didelių gabaritų atliekų aikšteles, kur bus pasirūpinta saugiu laikinu jų saugojimu, o vėliau – saugiu utilizavimu.
„Toksikos“ vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kuo yra pavojingos įvairios buto remonto priemonių atliekos. Jų negalima išmesti kartu su buitinėmis atliekomis.
1. Indai su neekologiškais dažų ar lakų likučiais. Sykį atidarius tokius indus, jų angų kraštai ir neretai visi indai apvarva dažais ar laku, dėl to nepavyksta tokių indų sandariai uždaryti – dažai ir lakai garuoja, skleidžia į aplinką toksines medžiagas. Metalinės dažų ir lakų talpos per ilgą laiką gali prarūdyti – tai dar vienas taršos rizikos veiksnys. Be to, nesandariai uždaryti dangteliai gali atšokti – tai dar padidintų priemonės garavimą. Dalis garuose esančių toksinų gali nusėsti ant patalpoje esančių daiktų.
2. Indai su greitai garuojančių skiediklių ar tirpiklių likučiais. Nesandariai uždarytuose induose esantys šių lakiųjų medžiagų likučiai garuoja, o jei tai stiklinė tara – gali sudužti ir išsilieti. Nedidelėje patalpoje tai lemtų pavojingą garų koncentraciją, o tai – žingsnis iki sprogimo. Panašūs procesai vyktų ir bendrajame atliekų konteineryje. Čia papildomai kyla rizika, kad šių atliekų reakcija su šalia esančiomis cheminėmis medžiagomis gali turėti neprognozuojamas pasekmes aplinkai.
3. Seni nugramdyti dažai. Gramdydami senus dažus, turėkime omenyje, kad jų sudėtyje gali būti pavojingų aplinkai sunkiųjų metalų. Palikdami patalpoje neizoliuotus nugramdytus dažus rizikuojame savo ir artimųjų sveikata, o mesdami į bendrąjį atliekų konteinerį elgiamės neatsakingai.
4. Dažytos, impregnuotos medienos likučiai. Klaida manyti, kad tokios atliekos gali būti laikomos ankštame sandėliuke, o dar blogiau – tapti krosnies pakuromis. Jei tai lauko dažais, impregnantu ar neaiškios kilmės dažais padengtos medienos atraižos, jų vieta ne jūsų sandėliuke ar malkinėje, o didelių gabaritų surinkimo aikštelėje. Dažų sudėtyje neretai yra toksiškų pigmentų ir kitų aplinkai pavojingų cheminių medžiagų, kurios gali užteršti aplinką.
5. Dažais, lakais ar kitomis remonto priemonėmis sutepti drabužiai. Jie yra tokia pati pavojingoji atlieka, kaip ir dažų likučiai ar dažytos medienos atraižos.