Rinkliava už buitinių atliekų šalinimą pakils į neregėtas aukštumas

atliekosDidesnė dalis butų ir sodybų šeimininkų, kurie neturi jokių lengvatų, lig šiol už buitinių atliekų šalinimą rajono Savivaldybei mokėjo 120-180 Lt metinę rinkliavą. Tačiau Savivaldybės administracija planuoja šią rinkliavą 2014 metais didinti kone dvigubai – iki 270 Lt.

Toks pabrangimas, pasak Savivaldybės gamtosaugininko Remigijaus Rimkaus, būtinas todėl, kad po Naujųjų metų komunalinių atliekų 1 tonos surinkimas ir tvarkymas rajono Savivaldybei pabrangs 48,8 procentais – iki 295,53 Lt (su PVM).

Didinamas „vartų mokestis“

Savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis „Šilutės naujienoms“ aiškino, kad didžiausią įtaką tokiam brangimui daro nuo kitų metų pradžios daugiau kaip dvigubai, palyginti su šių metų vasara, didinamas vadinamasis „vartų mokestis“ regioniniame sąvartyne Dumpiuose. Vasarą „vartų mokestis“ buvo 52 Lt/t, nuo rugsėjo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Valdyba mokestį padidino iki 77 Lt/t, o nuo kitų metų sausio 1 dienos – iki 122,52 Lt.

Šilutės rajono savivaldybė, kaip ir kitos regiono savivaldybės, tokį KRATC sprendimą ginčijo Klaipėdos apygardos teisme, tačiau teismas pripažino minėtos KRATC valdybos sprendimą teisėtu.

Pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, vartotojams rinkliava už atliekų tvarkymą susidarys iš dviejų dalių: fiksuotas metinis 12 Lt mokestis bus priskaičiuojamas už rinkliavos administravimą, o atliekų tvarkymo išlaidų mokestis bus dar po 26 ct už 1 gyvenamojo ploto kvadratinį metrą (iki šiol buvo tik 16 ct/kv.m).

Ar rinkliavos kaina gali mažėti?

Išklausę gamtosaugininko R.Rimkaus panešimą apie nedžiuginančius rinkliavos kainų pokyčius, politikai domėjosi, ką daryti, kad rinkliavos dydis mažėtų.

Pasak R.Rimkaus, vienintelė išeitis – kuo daugiau atliekų rūšiuoti, nes už išrūšiuotas atliekas Savivaldybė neturi mokėti KRAT centrui. Politikams R.Rimkus aiškino, kad dabar tankiau gyvenamose vietose jau pastatyti konteineriai antrinėms žaliavoms kaupti: 100 konteinerių – stiklui, 100 -plastikui ir 88 – popieriui. Jo nuomone, konteineriai yra pakankamai gerai išnaudojami, tačiau tokių konteinerių dar trūksta.

R.Rimkus metų pradžioje pateikė paraišką, kad Savivaldybė gautų dar 5000 konteinerių (0,120 kub. metrų talpos) stiklo tarai kaupti ir 5000 konteinerių (0,24 kub. m. tūrio) popieriui ir plastikui rinkti. Šiais mažesnės talpos konteineriais būtų aprūpinti bemaž visi individualių sodybų šeimininkai. Tuomet rūšiavimas taptų efektyvesnis ir mažiausiai 10-15 proc. sumažėtų bendrųjų atliekų, kurias tvarko Savivaldybė ir už kurias tenka mokėti Dumpių savartyno operatoriui.

Be to, R.Rimkus žada gauti daugiau konteinerių skaidžiosioms atliekoms rinkti ir tikisi, kad žolė, šakos, maisto atliekos nebus beatodairiškai kraunamos į bendruosius konteinerius. Tada bendras atliekų kiekis dar sumažėtų ir tuo pačiu mažėtų rinkliavos dydis.

R.Rimkus guodė tuos politikus, kurie tikėjosi, kad atliekų rūšiavimas turėtų daryti didesnę įtaką rinkliavos kainos mažėjimui. Jis sakė, kad Šilutės rajono Taryba prieš 3 metus nustatė mažą rinkliavos kainą, visi džiaugėsi, kad ši kaina buvo bene mažiausia Klaipėdos regione, tačiau tokia kaina pačią Savivaldybę įklampino į milijonines skolas. Dabar Šilutės rajono atliekų tvarkymo kaina tik priartėjo prie Klaipėdos ir Tauragės savivaldybių rinkliavos dydžių.

Rajono Tarybos komitetuose Savivaldybės administracijos parengtas sprendimo projektas apie naujas atliekų tvarkymo rinkliavos kainas buvo svarstomas tik kaip informacija. Tačiau gruodžio mėnesį politikai turėtų šį klausimą svarstyti iš esmės, nebent jiems tai padaryti sutrukdys interpeliacija rajono merei ir naujos valdžios postų dalybos.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.