Riziką patiriančios rajono šeimos mokomos planuoti išlaidas

20171130101437Beveik pusė (45,3 proc.) Lietuvos savivaldybių vaiko pinigus įvairią riziką patiriančioms šeimoms išmoka per socialines korteles, skirtas apsipirkti maisto parduotuvėse. Deja, ši praktika nėra gera, nes pasitaiko atvejų, kai parduotuvėje įsigyjami maisto produktai vėliau parduodami ir gautos lėšos išleidžiamos nebūtinai vaikų poreikiams.

Tą jau suprato ir Šilutės rajono savivaldybė, nusprendusi įgūdžių stokojančias šeimas mokyti tikslingai leisti pinigus. Jau kuris laikas vaiko pinigai riziką patiriančioms šeimoms mokami piniginėmis lėšomis. Socialinės darbuotojos šeimoms padeda planuoti savo pajamas ir išlaidas, sudaro planus ir seka, kaip jie įgyvendinami. Panaši praktika, kuri priskiriama prie gerųjų patirčių, taikoma ir Jonavoje.
Socialinės kortelės – ne geriausia išeitis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad socialinę riziką patiriančios šeimos vaiko pinigus gali gauti ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir įvairiais nepiniginiais būdais: apmokant už vaiko darželį ar lankomus būrelius, nuperkant maisto produktų, vaikui reikiamų drabužių, avalynės ar suteikiant socialines korteles, skirtas apsipirkti maisto parduotuvėse.

Kokiais būdais tokioms šeimoms išmokėti vaiko pinigus, nustato savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, individualias rekomendacijas.

Savivaldybės dažniausiai renkasi vaiko pinigus įvairią riziką patiriančioms šeimoms išmokėti per socialines korteles. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ragina pasitelkti įvairesnius būdus mokėti vaiko pinigus, kad valstybės skiriamos lėšos tikrai pasiektų vaikus.

„Socialinės kortelės turėtų būti tik vienas iš būdų mokėti vaiko pinigus, bet nebūtinai pagrindinis. Nes pasitaiko atvejų, kai parduotuvėje įsigyjami maisto produktai vėliau parduodami ir gautos lėšos išleidžiamos nebūtinai vaikų poreikiams. Norėdamos tiksliai pasiekti vaikus, savivaldybės turėtų neapsiriboti paprasčiausiais sprendimais, bet pamatyti kiekvieną šeimą individualiai ir kiekvienam vaikui padėti tikslingai: apmokėti būrelius, supirkti vaikui būtinus reikmenis, mokėti už ekskursijas mokykloje ir panašiai. Vienas gerųjų pavyzdžių yra Jonavos rajonas, kur įgūdžių stokojančios šeimos yra mokomos tikslingai leisti pinigus – tai pasitarnauja tiek tėvams, tiek vaikams“, – teigia ministras.

Ne visada savivaldybių pasirenkami išmokų vaikui mokėjimo būdai – socialinės kortelės ir pinigai vienam iš tėvų – užtikrina individualius vaiko poreikius. Todėl siekiant, kad išmoka vaikui būtų efektyviai panaudojama, turėtų būti dažniau naudojami kiti išmokos teikimo būdai, kurie, kaip rodo savivaldybių pateikti praėjusių metų duomenys, šiuo metu naudojami nepakankamai.

Pavyzdžiui, ypač retai renkamasi apmokėti vaikų būrelius, padengti išlaidas ikimokyklinėse įstaigose, nupirkti drabužių, avalynės, higienos priemonių vaikams ir t.t.

Moko planuoti biudžetą

Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis informavo, kad 2019 metais universalią išmoką vaikui iš viso gavo 7660 asmenų, buvo sumokėta 4,7 mln. valstybės lėšų. Panašus žmonių skaičius išmoką vaikui gavo ir 2018 m. Tačiau pernai pinigų suma stipriai padidėjo, nes padidėjo ir vaiko pinigai, nuo 50 iki 60 Eur. O kitąmet juos planuojama padidinti iki 70 Eur.

Visos socialinių įgūdžių stokojančios šeimos Šilutės rajone išmokas vaikams gauna piniginėmis lėšomis. A. Šimelionis pasakojo, kad anksčiau šeimoms skiriami pinigai būdavo pervedami į specialias sąskaitas, kurias valdydavo socialinės darbuotojos, dirbančios su riziką patiriančiomis šeimomis. Šios praktikos atsisakyta, nes, anot A. Šimelionio, klientai pradėjo piktnaudžiauti, skambinti darbuotojoms vakarais ir naktimis, reikalauti nupirkti to ir ano. Socialiniai įgūdžiai nebuvo ugdomi.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas paaiškino, kodėl nemato prasmės vaiko pinigų pervesti į socialines korteles ar socialinių darbuotojų sąskaitas.

Visų pirma, Šilutės rajone nėra vieno prekybos tinklo, kurio parduotuvės būtų kiekvienoje seniūnijoje. Pavyzdžiui „Maxima“ ar „Iki“ parduotuvių kaimuose nėra. Socialines korteles galėtų turėti miesto gyventojai, tačiau tada jau būtų nelygybė.

Antra, A. Šimelionis pritaria ministro L. Kukuraičio nuomonei, kad kai tėvams labai reikia, jie sugeba „išsigryninti“ pinigus – išmaino maisto produktus ar kitus daiktus ir nusiperka alkoholio ar kitų, ne vaiko poreikiams skirtų dalykų.

Taigi dabar socialinę riziką patiriančios šeimos išmokas už vaikus gauna pinigais. Socialinės darbuotojos padeda šeimoms planuoti savo išlaidas ir pajamas, sudaryti mėnesio planus. Jos prižiūri, kad būtų perkamas maistas, atsiskaitoma už komunalinius mokesčius, padengiami įsiskolinimai. Tokiu būdu žmonėms ugdomi socialiniai įgūdžiai, jie jaučia atsakomybę, kad savo šeimos pajamas ir išlaidas turi apgalvoti patys.