Apie 250 smalsuolių – gamtos mylėtojų iš visų Lietuvos kampelių šeštadienį nuo pat ankstaus ryto būriavosi paukščių rojaus – Ventės rago ornitologijos stoties – teritorijoje. Kas pavieniui, kas su šeimos nariais, net su vežimėliuose dar gulinčiais kūdikiais, nuo ankstaus ryto suvažiavusių į rudeninių paukščių palydų renginį, dairėsi į dangų, skaičiavo ir registravo pamatytus sparnuočius.
Paukščių palydomis pramintas renginys jau keliolika metų vyksta kasmet, bet jis niekada nebuvo toks masinis. Tiesa, šiemet siekti rekordų sutrukdė gamta, mat tądien pūtęs pietryčių vėjas nėra palankiausias sparnuočių stebėjimui. Kur kas daugiau paukščių matoma tada, kai vėjas pučia iš pietvakarių. Vis dėlto palydų metu suregistruotos 53 paukščių rūšys ir suskaičiuota apie 26 tūkstančius sparnuočių.
Įžiūrėjo net žiedelius ant kojų
Būrelis šilutiškių, šeštadienį susiruošusių į Ventę, sako stotyje buvę jau 7 valandą ryto. Čia jau rado vaikštinėjančius apie 20 dar ankstyvesnių stebėtojų. Ant specialių stovų stovėjo ir ornitologų paruošti žiūronai. Priimti smalsuolius ornitologams Vytautui Jusiui ir Vytautui Eigirdui padėjo Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius, karšta arbata visus vaišino kiti parko specialistai. Renginį organizuoti padėjo ir Baltijos aplinkos forumo bei Klaipėdos universiteto atstovai.
Šilutiškius ypač sužavėjo klaipėdiečių šeima, ankstų rudens rytą atvažiavusi net su lopšyje miegančiu kūdikiu. „Mes iš Šilutės išvažiavome 6 valandą, kad suspėtume visus ankstyvuosius sparnuočius pamatyti, tai iš uostamiesčio reikėjo dar anksčiau kilti“, – stebėjosi kalbinami šilutiškiai.
Pirmą kartą stebėti paukščius susiruošusius smalsuolius mokė ornitologai. Jie pasakojo ir įvairių įdomybių iš sparnuočių gyvenimo, paukščių žiedavimo subtilybes, o patiems smalsiausiems leido ir rankose palaikyti ką tik į tinklus įkliuvusius ir žiedeliais paženklintus paukščius. Buvo parengta ir informacinės medžiagos apie paukščius.
Ne visi renginio dalyviai skubėjo prie žiūronų. Nemažai smalsuolių pirmiausia kopė į švyturį ir dairėsi į rudeninio ūko dar skandinamų Kuršių marių platybes. Kiti susiruošė į ekskursiją po Kintų karpyno tvenkinių teritoriją. Pirmosios čia ankstyvus neprašytus svečius pastebėjo žąsys, ir pulkais suskubo kilti nuo vandens. Atvykusieji stebėjo ir įspūdingus būrelio jūrinių erelių sukamus ratus, pilkuosius garnius, kitus vandens paukščius.
Pasak stebėtojų, įspūdingiausia buvo tai, kad per žiūronus buvo galima įžiūrėti net ir žiedelius ant paukščių kojų.
Kokios pievų ekosisteminės paslaugos – svarbiausios?
Paukščių palydų dalyviai dalyvavo tyrime – galėjo balsuoti už jiems svarbiausias pievų ekosistemines paslaugas.
Daugiausiai balsų pelnė oro gryninimo (93), vandens valymo (87), žolelių arbatos teikimo (50) paslaugos.
Mažiausiai simpatijų sulaukė žolės granulės (5), tradicijos (6) ir šienas (10).
Savo nuomonę balsavime išsakė 86 žmonės. Beveik kas antras (45) balsavo už oro gryninimą. Balsavimą renginio metu organizavęs Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistas Justas Gulbinas šią pievų naudą aiškina taip: „Pievose vešintys augalai kaupia ir per savo šaknis dirvožemyje užfiksuoja didelius kiekius anglies dvideginio.
Mokslininkai yra apskaičiavę, kad globaliai po pievomis esančiame dirvožemyje yra užfiksuota apie 10 proc. viso pasaulio dirvožemio anglies atsargų. Tad galime teigti, kad pievos atlieka labai svarbų vaidmenį klimato kaitos reguliavimo bei oro kokybės gerinimo srityje“.
Gamtosaugininkas taip pat prideda: „Mus labiausiai nustebino tai, kad palydų dalyviai daugiausiai savo simpatijų skyrė globalesnėms procesinėms, moksliškai vadinamoms reguliacinėms, paslaugoms. Tuo tarpu pievų produktai – žolė, medus – ar gamtos teikiami kultūriniai aspektai – tradicijos, įkvėpimas – jiems pasirodė mažiau svarbūs. Taip pat pastebėti profesiniai niuansai, kai dizaineris ar kraštotvarkininkas skiria aukščiausius balus gėrėjimuisi kraštovaizdžiu, o medicinos specialistai pasisako už žolelių arbatą“.
Pamatė 53 rūšių, 26 000 paukščių
Ornitologas V.Eigirdas suskaičiavo, jog iš viso tos dienos stebėtojai pamatė 53 rūšių paukščius, apie 26 tūkstančius vienetų. Daugiausia – apie 10 000 -suskaičiuota didžiųjų kormoranų, kurie kol kas pro Ventės ragą kasdien migruoja tik iš savo nakvynės vietų į maitinimosi plotus. Pastebėta apie 5000 mėlynųjų zylių, 5400 – kikilių, apie 3000 – keršulių, 300 – pilkųjų žąsų. Kitų rūšių paukščių – dar mažiau.
Pasak Ventės rago ornitologų, šiemetinis rudeninis paukščių stebėjimas – pirmas toks stambus renginys, nes iki šiol rudeninę sparnuočių migraciją pirmąjį spalio savaitgalį labiau stebėdavo tik patys ornitologai.
Užtat ateinantį šeštadienį, spalio 7-ąją, Pamaryje – vėl šventė gamtos mylėtojams – vyks kasmetinis paukščių stebėtojų ralis. Šis renginys vyksta nuo 2000-ųjų metų ir kasmet sutraukia apie 20-30 komandų, kurios vienija daugiau nei 100 gamtos mylėtojų.
Inesos Dzindzelietės nuotraukos.