Rudeniniai gamtos rekordai: trigubas kritulių kiekis ir pusmetrio gylis kelyje į Rusnę

2 potvynis_rolandoRudeninis potvynis nesitraukia: kelyje į Rusnę – pusė metro vandens, vanduo visiškai apsėmė Žalgirių kaimo sodybas ir kelius į jas, neužmatomi jo toliai tyvuliuoja abipus kelio į Rusnę nuo pat K.Griniaus tilto. Stebėtis nėra kuo, nes per spalį Pamaryje iškrito beveik 3 šio mėnesio kritulių normos, o ir vos prasidėjęs lapkritis jau „dribtelėjo“ – per 5 pirmąsias dienas kritulių gavome daugiau, nei yra 10-ies dienų šio mėnesio norma.

Rytais ir vakarais rusniškiai po pusantros valandos stovi eilėse, kol patenka į automobilius keliantį traktorių, o tie, kas keliauja pėsčiomis – priversti ne tik stačiomis kopėtėlėmis kabarotis į amfibiją, bet Šilutę pasiekia persėdę net du kartus.

Tokią savo dalią, pažadų nevykdančią valdžią, motiną gamtą ir visus kilnotojus keiksnoja visi – ir pėstieji, ir važiuoti.   
Senolėms – „vargo vakarienė“

Praėjusią savaitę kelyje į Rusnę laikėsi 45 centimetrų gylio vanduo. Savaitgalį, nors ir nelijo, padėtis kito ne į gerąją pusę – vanduo pakilo dar 5 cm ir vakar ryte apsemto ruožo ilgis jau siekė beveik puskilometrį.

Lengvieji automobiliai apsemtu ruožu gabenami keliais specialiais tralais, o maršrutinių autobusų keleivius kelia amfibija.

Redakcijai skambinę rusniškiai piktinosi, kad, anot jų, tai esanti tokia paslauga, dėl kurios nežinia – juoktis ar verti reikia. Garbaus amžiaus moterys pasakojo, jog norint patekti į amfibiją tenka lipti stačiais, iš metalinių virbų sukonstruotais laipteliais, o sudėtingiausia joms būna perlipti per gal pusmetrio aukščio bortą.

„Tiesa, tie dirbantys vyrai padeda tiems, kas neįkopia, bet vis tiek tai yra vargo vakarienė. Stengiamės net pas gydytojus nebevažiuoti, nes nesame tokios vikrios, kad galėtume kabarotis tais laipteliais”, – guodėsi rusniškės.
Pasak jų, ankstesniais metais vietoje amfibijos keleivius kilnojęs kariškas automobilis, kuris buvo perdarytas į autobusą, buvęs žymiai patogesnis.

Kelionės kaina nekito

Be to, rusniškiams nebeaiški paslaugos kaina, mat dabar už kelionę, anot jų,  tenka sumokėti du kartus: pensininkai sakė mokantys 30 centų iš Rusnės iki vandens atvežančiam autobusiuko vairuotojui, ir dar 40 centų vėliau tam, kuris veža iki Šilutės.

Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus specialistas Arvydas Gorodeckas mano, kad kelionės kaina negalėjo keistis vien dėl to, kad žmonės yra priversti persėsti iš vieno autobuso į kitą. Tačiau paslaugą teikia Šilutės autobusų parkas, tad jis ir mokesčius nustato.

Autobusų parko direktorius Artūras Stonkus sakė, kad abu autobusai yra Šilutės autobusų parko. Direktorius patikino, kad kelionių iš Rusnės kaina potvynio metu nesikeitė. Pasak A.Stonkaus, nuolaidų kelionėms neturintys keleiviai Rusnėje važiuojantys iki vandens privalo sumokėti 30 centų, o nuo perkėlos iki Šilutės – dar 80 centų.

Lygiai tiek pat – 1.10 euro – kelionė į Šilutę rusniškiams kainuodavo ir anksčiau – tuomet, kai jie Šilutę pasiekdavo be persėdimo.

Iš karto parduoti bilieto iki kelionės pabaigos autobusų vairuotojai negali, nes autobusuose įrengti skirtingi kasos aparatai.

Tiesa, kiek už kelionę ima iš Klaipėdos atvažiuojantys autobusų vairuotojai, A.Stonkus negalėjo pasakyti.

A.Gorodeckas nuteikia viltingai

Pasak A.Gorodecko, vakar ryte vandens gylis kelyje į Rusnę jau siekė 50 cm. Vos 5 cm pakilęs vanduo papildomai apsemia dar 20 metrų kelio.

„Bėda su Kuršių mariomis”, – taip situacijos priežastį nusako A.Gorodeckas. Anot jo, kol vandens gylis mariose nepasieks 5 metrų ar šiek tiek virš jų, tol nieko gero pamariškiai gali nelaukti. Mat praėjusią savaitę mariose vandens buvo 5,76 m, šeštadienį – 5,65 m, o vakar ryte – 5,60 m. Tai vis dar toks vandens lygis, kuris neleidžia pritekėti papildomam kiekiui vandens iš Atmatos.

Tiesa, vakar ryte jau buvo galima pasidžiaugti bent tuo, kad vandens kilimas Nemune stabilizavosi: ties Panemune jis per savaitgalį jau nebekilo, o pirmadienio ryte buvo užfiksuotas net 3 cm slūgimas. Tačiau ties Rusne vakar ryte jo lygis buvo 3,19 m, kai stichinė riba čia yra 2,88 m. Anot A.Gorodecko, kol Nemuno vanduo nepasieks tos ribos, tol ir nuo kelio jis nesitrauks. Vakarykščiais duomenimis, iki to dar trūko 31 cm.

Nuo penktadienio stabilizavosi ir Leitės vandens kilimas.

„Belieka laukti. Jei tik nebebus smarkių vakarų vėjų, vanduo turėtų pradėti kristi jau artimiausiomis dienomis”, – viltingai rusniškius nuteikė savivaldybės atstovas A.Gorodeckas.

Rekordus muša visi rudens mėnesiai

Šilutės hidrometeorologijos stoties vyresnioji stebėtoja Ona Bubulienė pateikia įspūdingus šiemetinio rudens duomenis. Tik per spalį mūsų kraštą palaistė 255,2 mm kritulių, kai viso šio mėnesio norma yra tik 90 mm.

Blogiausia, pasak O.Bubulienės, buvo tai, kad žymiai didesni nei įprasta vandens kiekiai iš dangaus krito jau nebe pirmą mėnesį. Tad vandens pertekliui tiesiog nebebuvo kur susigerti.  Štai ir rugsėjį gavome dvigubą „dozę” vandenėlio: mėnesio norma yra 89 mm, o šiemet prilijo 167,5 mm.

Niekuo ne geresnis yra ir vos prasidėjęs lapkritis: tik iki 6-osios (pirmadienio) ryto buvo iškritę 34,1 mm kritulių, kai visų pirmųjų 10-ies šio mėnesio dienų norma yra 28 mm, o viso lapkričio mėnesio – 83 mm.  Ypatinga buvo lapkričio 2-oji, kuomet tik per vieną parą Šilutėje iškrito kone visas 5 dienų kritulių kiekis – net 29,8 mm.