Rusnė – geriausiai etnokultūrines tradicijas puoselėjanti seniūnija

apdovanojimas rusnes_seniunijai_visos_20161214_142238_006Didžiųjų švenčių laukimo nuotaiką rusniškiams dar labiau pakėlė netikėta žinia, pasiekusi Rusnės seniūniją gruodžio pradžioje. Etninės kultūros globos tarybos oficialiu raštu Rusnės seniūnijos, bendruomenių vadovai, etninės kultūros puoselėtojai buvo pakviesti gruodžio 14-ąją atvykti į Rumšiškes, Lietuvos liaudies buities muziejų, kuriame įvyko baigiamasis Bendruomenių metų ir įžanginis Tautinio kostiumo metų renginys – diskusija „Iš ko verpsim, ausim, kuo pasirėdysim…“

Tokiame kas dvejus metus organizuojamame renginyje buvo pagerbti seniūnijų bendruomenių konkurso laimėtojai.

Džiugu pranešti, kad 2015 metais geriausiai etnokultūrines tradicijas puoselėjusia Mažosios Lietuvos etnografinio regiono seniūnija išrinkta Rusnės seniūnija. Antroji vieta skirta Dovilų, o trečia – Agluonėnų seniūnijoms.

Džiaugiasi įvertinimu

Pakviesti į Lietuvos liaudies buities muziejų ir sužinoję, kad bus apdovanoti, rusniškiai pamatė, kad pagal anketoje nurodytus reikalavimus pirmųjų vietų nugalėtojai turi parengti maždaug 15 minučių vaizdo medžiagą apie savo seniūniją. Salos bendruomenė per keletą dienų spėjo sukurti įdomų filmuką.

Pirmoje dalyje buvo parodytas iš viršaus dronu nufilmuota Rusnės salos gamta, salos panorama (autorius – Rokas Jakas), antroje dalyje – akimirkos iš 2016 metų liepos 6-ąją prie Atmatos upės krantinės surengta „Tautinės giesmės“ giedojimo akcija (autorius – Izidorius Katauskas). Jos metu aktyvių laivininkų dėka Lietuvos himnas nuskambėjo ir nuo laivų denių.

Kadangi renginio – seminaro metu vyko diskusija apie pasirengimą Tautinio drabužio metams, atsiimti pagrindinio prizo važiavo ir Rusnės salos moterų vokalinio ansamblio „Luotužė“ atstovės, apsirėdžiusios lietuvininkių tautiniais drabužiais, reprezentuojančiais mūsų regioną.

Į Lietuvos liaudies buities muziejų susirinkusiems bendruomenių atstovams ansamblio „Luotužė“ narės padainavo keletą dainų iš savo repertuaro bei kartu pasidžiaugė stilizuotais lietuvininkių rūbais, kuriuos pirmą kartą apsivilko 2015 metų gruodį, kai Rusnėje buvo surengtas tradicinis autorinės dainos festivalis „Vėjopatis“.

Ansamblio vadovė A.Šlažienė sakė, kad šiuos kostiumus įsigyti pavyko bendradarbiaujant kartu su bendruomene „Rusnės šeima“, kuri padėjo parengti projektą ir gauti finansavimą iš Žemės ūkio ministerijos koordinuojamos Nacionalinės paramos teikimo kaimo bendruomenėms programos (ją finansuoja Europos Sąjungos „Leader“ programa). Projektui „Saviveiklos kolektyvo „Luotužė“ sceninių Mažosios Lietuvos krašto stilizuotų drabužių įsigijimas“ įgyvendinti gauta ES parama siekė 1 425 Eur. Bendruomenė „Rusnės šeima“ pridėjo 10 proc. savo lėšų.

Kadangi tautiniai rūbai yra labai brangūs, maždaug 500 Eur siuvyklai paskyrė ir pats ansamblis „Luotužė“.

Naujasis sceninis „Luotužės“ įvaizdis – 10 lietuvininkių rūbų komplektų – buvo sukurtas pagal senuosius atvirukus ir bendradarbiaujant su Salos etnokultūros ir informacijos centro direktore Birute Serviene, kuri geranoriškai dalijo patarimus.

Geriausiai etnokultūrines tradicijas puoselėjantys Mažosios Lietuvos etnografinio regiono atstovai rusniškiai iš Rumšiškių Lietuvos liaudies buities muziejaus grįžo apdovanoti meniška informacine lenta ir diplomu.

Spėjo ir pamiršti

„Už visus šiuos nuopelnus pirmiausia turime padėkoti Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorei B.Servienei, kuri mūsų net neperspėjusi pirmoji užvirė šį reikalą“, – pripažino Rusnės seniūnė D.Drobnienė, dalindamasi įspūdžiais.

Apie Rusnės seniūnijos apdovanojimą pasiteiravome ir pačios B.Servienės. Pašnekovė atvirai prisipažino, kad kai šiems metams besibaigiant Rusnės seniūniją pasiekė žinia apie apdovanojimą, ji jau net buvo pamiršusi apie pačios maždaug prieš metus užpildytą ir išsiųstą anketą.

„Kai 2016 m. sausį viename elektroniniame laiške radau kvietimą užpildyti 2015 metais geriausiai tradicijas puoselėjusios etnografinio regiono seniūnijos konkurso dalyvio anketą, iš karto pagalvojau apie Rusnės seniūniją. Ir visai ne todėl, kad aš pati kasdien važiuoju į darbą saloje. Pažiūrėkit, juk Rusnėje nebūna nė vieno renginio, prie kurio nebūtų aktyviai prisidėjusi seniūnija. Seniūnė D.Drobnienė visuose renginiuose meistriškai groja pirmuoju organizaciniu smuikeliu, glaudžiai bendradarbiauja su kultūros atstovais, etnografijos puoselėtojais“, – sakė B.Servienė.

Kaip pripažino pašnekovė, be jokių pagražinimų, gražbylysčių ir daugžodžiavimų į anketą ji surašė visus saloje per 2015 metus įvykusius renginius, sudėjo žiniasklaidoje publikuotų straipsnių nuorodas. To ir užteko, kad visi Rusnės seniūnijos ir kultūros atstovų kartu nuveikti darbai neliktų nepastebėti.

„Džiaugiuosi, kai darbai ir pastangos yra įvertinami, nes visa tai gauna neįkainojamą prasmę, tikroviškumą. Mano manymu, toks konkursas, organizuojamas Etninės kultūros globos tarybos, yra puiki paskata pasitempti visoms seniūnijoms“, – sakė B.Servienė.